LEIDINIAI

INTELEKTINĖ EKONOMIKA 2007, Nr. 2(2)

Algimantas Misiūnas, Vladas Rimkus

NELEGALAUS PREKIŲ GABENIMO PASKATOS IR PASEKMĖS
Intelektinė ekonomika. Vilnius. MRU Leidybos centras. 2007 Nr.2(2), p. 43–50

Santrauka

Nuolat egzistuojantis nelegalaus prekių gabenimo, kitaip vadinamo kontrabanda, fenomenas sulaukia visuomenės ir valdžios dėmesio. Tai sudėtinė šešėlinės ekonomikos dalis, o pati šešėlinė ekonomika nėra nei naujas, nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiškinys. Šešėlinė ekonominė veikla pagal savo pobūdį yra destrukcinė, kadangi jos egzistavimas prieštarauja susiformavusiai visuomeninei tvarkai, visuomenės interesams. Šešėlinė ekonominė veikla išvengia valstybinių mokesčių, todėl valstybė siekdama surinkti reikiamą lėšų sumą šalies reikmėms didina mokesčius tiems, kurie moka. Kai vieni nemoka mokesčių, kitiems ta našta padidėja. Tai sudaro nevienodas ekonomines sąlygas legaliam ir nelegaliam verslui, iškreipia sąžiningos konkurencijos sąlygas.
Straipsnyje teorinis kontrabandos problemos nagrinėjimas siejamas su mokesčių vengimo ir mokesčių nemokėjimo problema, atskleidžiami sprendimo nemokėti mokesčių priėmimo paskatos. Mokesčių nemokėjimo mastą lemia kiekvieno subjekto priimamas sprendimas mokėti arba nemokėti. Priimdamas sprendimą nemokėti mokesčių subjektas susiduria su netikrumu, kuris pasireiškia tuo, kad subjekto mokesčių nemokėjimas yra nelegalus ir subjektui gresia bausmė atskleidus jo sukčiavimą. Todėl nusikalstamos veiklos ekonomika (economics of committing a crime) padeda suprasti šio sprendimo priėmimo procesą.
Pateikiama informacija apie šešėlinės ekonomikos šalyje mastą ir struktūrą. Atlikti statistiniai tyrimai parodė, kad neapskaityto bendrojo vidaus produkto dalis sudaro apie 20 proc. Tyrimai parodė, kad prekybos versle dažniausiai slepiamos prekės yra alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, drabužiai, buitinė technika. Kaip svarbiausią priežastį, kodėl yra slepiama prekybos apyvarta, 90 proc. apklaustųjų respondentų nurodė didelius mokesčius. Įdomūs rezultatai gauti tiriant alkoholio rinką. Bendrosios suvartotos degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų apyvartos 53,5 proc. sudaro legaliai pagaminta, 21,6 proc. – namų gamybos, 24,9 proc. – kontrabandinė degtinė.
Pagrindinę kontrabandos dalį sudaro akcizinės prekės – alkoholis, tabakas ir kuras. Vienas iš veiksnių, skatinančių kontrabandą, yra didelis prekių kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, iš kurių vežama kontrabanda. Pvz., kontrabandinės cigaretės šalies vidaus rinkoje yra maždaug du kartus pigesnės nei legaliai parduodamos. Didžioji dalis šių kontrabandinių prekių yra gabenama iš kaimyninių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos valstybių. Ekspertų vertinimu, kontrabandinių degalų dalis gali sudaryti iki 50 proc. šalies degalų rinkos. Kontrabandinių cigarečių dalis šalies rūkalų rinkoje, skirtingais duomenimis, sudaro 30–45 proc. Dėl prekybos kontrabandinėmis prekėmis valstybės biudžetas kas mėnesį praranda šimtus milijonų litų.
Apibendrinant straipsnyje pateiktą tyrimą galima išskirti pagrindines neigiamas kontrabandos pasekmes: vyriausybės metinių pajamų santykinis mažėjimas; bendras ekonomikos pavaldumo blogėjimas, mažinantis vyriausybės gebėjimą priimti racionalius sprendimus ir numatyti priimamų sprendimų pasekmes; netinkamai skiriama valstybės socialinė parama, nes ja gali pasinaudoti ir tie, kurie gauna dideles pajamas iš nelegalios veiklos; gyventojai ir juridiniai ūkio vienetai linkę nesilaikyti esamų taisyklių, o jų nesilaikymas gali tapti norma.

JEL Klasifikacija L860, F190.

Reikšminiai žodžiai: šešėlinė ekonomika, mokesčiai, akcizo mokestis, mokesčių vengimas.