LEIDINIAI

INTELEKTINĖ EKONOMIKA 2007, Nr. 2(2)

NUO REDAKTORIŲ KOLEGIJOS

Šis Intelektinės ekonomikos žurnalo numeris skirtas Lietuvos logistikos sistemos ir jos integracijos į Europos Sąjungos ekonominę erdvę praktiniams bei metodologiniams aspektams aptarti. Labai svarbu tinkamai nustatyti intelektinių sprendimų ir socialinių technologijų vertės sudedamąsias, jų specifiką lemiančius parametrus kiekvienoje ekonominės veiklos sferoje, tarp jų ir logistikoje bei su ja susijusiose srityse, siekiant veiksmingo daugiašališkumo. Čia svarbūs visi tradiciniai intelektinės ekonomikos aspektai – ir specifinės veiklos inovaciniai ekonominiai vertinimo kriterijai, ir institucinės pertvarkos konceptualių ekonominių sprendimų principai, ir tarptautinės sistemos teikiamų darbo pasidalijimo pranašumų ES išnaudojimo kryptys, ir informacinių technologijų atveriamos naujos logistikos vadybos tobulinimo galimybės.

Krovinių transportavimas, kokybiškas integracinis logistikos sistemos darbas, muitinės veikla tampa labai svarbiais ekonominio vystymosi veiksniais atskirų šalių ir bendrame Europos Sąjungos vystymosi bei tarptautinio bendradarbiavimo kontekste. Leidinyje skaitytojas ras ir medžiagos iš pastaraisiais dešimtmečiais itin aktualaus šešėlinės ekonomikos žalos valstybei įvertinimo (įskaitant nelegalų prekių gabenimą). Skaitytojai supažindinami su pagrindiniais tikslais bei uždaviniais tobulinant muitinių procedūras bei jų statistinę informaciją makroekonominiams srautams ir jų struktūriniams poslinkiams patikslinti. Šių kanalų reguliavimas padeda tobulinti finansinių srautų kriterijus, susijusius su paslaugų, ir ypač intelektinio kapitalo sudedamųjų, eksportu bei importu, tad pastaruosius sieksime aptarti ir vėlesniuose šio žurnalo numeriuose.

Kviečiame visus tyrėjus, mokslininkus, praktikus kuo aktyviau dalyvauti iškeliant ir aptariant aktualias problemas pateikiamose publikacijose, kad Intelektinės ekonomikos žurnalas taptų moksliniu forumu, skirtu tiek specifiniams intelektinių išteklių kriterijams vertinti finansinių rinkų, regioninės ekonomikos ir socialinės sanglaudos vadybos srityse, tiek ir informacinių technologijų ekonominės analizės priemonėms tobulinti metaekonomikos požiūriu. Tikimės, kad probleminiai Intelektinės ekonomikos leidiniai bus rengiami ir ateityje.

Antanas Buračas