logo

LEIDINIAI

 

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LEIDŽIAMAS TARPTAUTINIS MOKSLO DARBŲ ŽURNALAS
"INTELEKTINĖ EKONOMIKA"
ISSN 1822-8011 (print), ISSN 1822-8038 (online)

| APIE ŽURNALĄ | REDAKCINĖ KOLEGIJA | INFORMACIJA AUTORIAM | ŽURNALO NUMERIAI |
english

INTELEKTINĖ EKONOMIKA 2008, Nr. 2(4)

Eugenija Martinaitytė

GLOBALIZACIJA IR FINANSŲ RINKŲ PLĖTROS RIBOS: KREDITO RIZIKOS VALDYMO ASPEKTAI
Intelektinė ekonomika. Vilnius. MRU Leidybos centras. 2008 Nr.2(4), p. 52-58 martinaityte

Santrauka

Finansinė globalizacija užtikrina efektyvų tarpininkavimą tarp taupymo ir investavimo pasauliniu mastu. Teoriniu požiūriu didžiausią finansinės globalizacijos naudą turėtų pajusti besivystančių valstybių rinkos. Dėl pažangių technologijų ir finansinio liberalizavimo konkurencija tarp tarpininkavimo paslaugų tiekėjų išaugo. Nepageidaujamas finansinės globalizacijos sukeliamas poveikis siejamas su atskirų valstybių finansų sistemų nepakankama kokybe: informacijos asimetrija, priežiūros stoka, ekonominių „burbulų” formavimas, apribojimai tarptautiniuose atsiskaitymuose, kt. Tarptautinio valiutos fondo vykdomi pasaulinės finansų integracijos ir finansinio stabilumo tyrimai, taip pat ekonomistų teikiami empiriniais rezultatais pagrįsti duomenys roda, kad finansinės globalizacijos realios tendencijos neatitinka teorinių prielaidų, kurios susiformavo kitoje ekonomikos aplinkoje, t. y. prieš keturis dešimtmečius. Šiandien globalizacijos teikiama nauda labiau pasireiškia pažangios ekonomikos valstybėse, o ne besivystančiuose kraštuose.
Vykstant dabartinei pasaulinei finansų krizei ir ekonomikos recesijai akivaizdu, kad finansinė globalizacija tampa svarbiu rinkų nestabilumo veiksniu. Finansinė globalizacija padidina nepageidaujamą ekonominio nuosmukio riziką. Šis naudos ir rizikos junginys yra neišvengiamas, kai informacija yra asimetriška, ar yra privaloma vykdyti neteisingai sudarytus kontraktus. Manoma, kad finansinė globalizacija sukelia neigiamus efektus trumpu ir vidutiniu laikotarpiu, tačiau ilgu laikotarpiu jos poveikis yra teigiamas, todėl būtina amortizuoti finansinės globalizacijos sukeliamus svyravimus rinkose. Kapitalo srautų atėjimas į vietines rinkas lemia realaus keitimo kurso augimą bei sukuria neproporcingai didelius finansinius perteklius, tai esant nepakankamai priežiūrai gali sukelti finansinę krizę. Procesai šiuo metu vykstantys finansų rinkose tampa vis mažiau valdomi ir visos šalys ieškoti konsoliduotų sprendimų slopinant nepageidaujamus svyravimus.

JEL Klasifikacija: E580, F360, G210.

Reikšminiai žodžiai:finansinė integracija, globalios tendencijos, rizikos paskirstymas, kredito krizė, rinkos koncentracija, aktyvai, sisteminė rizika.






Už informacijos turinį atsakinga žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja prof. Dalė Dzemydienė
El. paštas: int.economics@mruni.lt