Aukštojo mokslo sistemos finansavimo metodai (straipsnis anglų kalba)

Birutė Pranevičienė, Aurelija Pūraitė

Santrauka


Aukštojo mokslo studijų finansavimo sistema yra vienas iš esminių veiksnių, nulemiančių visą aukštojo mokslo sistemą – ir instituciniu, ir kokybiniu, ir prieinamumo, ir kitais lygmenimis. Aukštajam mokslui tampant masiniu reiškiniu, įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą, nenuosekliųjų studijų ir kitas programas, bet kuriame aukštojo mokslo sistemos aspekte susiduriama su finansinėmis probelmomis. Kad ir kokia finansiškai pajėgi būtų valstybė, akivaizdu, jog finansinių išteklių klausimas visada išliks viena iš aktualiausių probleminių aukštojo mokslo veiklos sričių. Todėl aukštojo mokslo institucijoms ir valstybei neišvengiamai kyla keletas esminių strateginių klausimų: kaip paskirstyti ribotus valstybės išteklius, skirtus aukštajam mokslui; kokie finansiniai bei teisiniai mechanizmai yra optimalūs, siekiant maksimalaus aukštojo mokslo prieinamumo, studijų kokybės ir nacionalinių aukštųjų mokyklų konkurencingumo globalizacijos sąlygomis. Remiantis mokslininkų darbais, straipsnyje analizuojami keli aukštojo mokslo finansavimo modeliai: pagal aukštojo mokslo finansavimo šaltinių sąveiką ir finansuotojų daromą poveikį aukštojo mokslo sistemai – biurokratinis, kolegialus ir rinkos modeliai; pagal aukštojo mokslo valstybinio finansavimo adresatą – institucinis, programinis ir paslaugos gavėjo finansavimas.

Raktiniai žodžiai


aukštojo mokslo institucijos; finansavimo modeliai; valstybinio finansavimo metodai; valstybinis reguliavimas

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195