Aristokratinei valstybei alternatyvių junginių teisės vaidmuo įgyvendinant teisinės valstybės doktriną

Jevgenij Machovenko

Santrauka


Straipsnyje atskleidžiamas bažnyčios, miestų, sričių, valsčių ir kaimų bendruomenių sukurtos bei taikytos teisės vaidmuo, palaikant ir plėtojant Lietuvoje teisinės valstybės koncepciją. Autorius siūlo skaitytojams naują problemos viziją, būtent iškelia hipotezę, kad teisės pliuralizmas viduramžių Lietuvoje sudarė palankias sąlygas pačiai teisinės valstybės idėjai ir konkrečioms normoms bei santykiams atsirasti ir plėtotis net tais atvejais, kai esant vienai arba kitai teisės subsistemai teisinės valstybės koncepcija atsidurdavo aklavietėje, taip pat aptaria minėtą junginių teisę kaip alternatyvą bajoriškajai teisei. Teiginiams ir išvadoms pagrįsti naudojama faktologinė medžiaga, surasta istorijos šaltiniuose ir mokslo darbuose. Autorius pripažįsta palankią teisinės valstybės koncepcijai bažnyčios ideologiją ir nemažą jos praktinį indelį, kuriant teisinės valstybės elementus, tačiau pabrėžia, kad kitaip negu kuriame kitame Europos krašte Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dėl katalikų, stačiatikių, reformatų ir unitų bažnyčių konkurencijos jų spaudimas bajoriškajai valstybei buvo daug silpnesnis. Tai buvo vienas veiksmų, nulėmusių bajoriškosios valstybės viduje vykusius procesus bei teisinės valstybės idėjos būklę joje, ir jo vertinimas nėra vienareikšmiškas. Autorius pabrėžia sutartinį sričių, valsčių ir kaimų bendruomenių teisės pobūdį ir ryškius socialinio solidarumo bei kolektyvizmo elementus.

Raktiniai žodžiai


teisinė valstybė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; Vakarų teisės tradicija; teisės pliuralizmas; aristokratinė valstybė; kanonų teisė; Magdeburgo teisė; paprotinė teisė

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195