Kovo 11-oji: nepriklausomybės atkūrimo teisinė konstrukcija

Vytautas Sinkevičius

Santrauka


Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. priimti teisės aktai, susiję su Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimu. Atskleidžiama tą dieną priimtų teisės aktų chronologija, tyrinėjama, kodėl pirmiau buvo priimtas būtent šis teisės aktas, o tik paskui kitas; nagrinėjamos aplinkybės, lėmusios teisės aktų turinį, parodomos teisės aktų sąsajos. Nepriklausomybės atkūrimo teisės aktų eiliškumą ir jų turinį lėmė tai, kad nepriklausoma Lietuvos valstybė negalėjo atsirasti iš vadinamosios „Lietuvos TSR“, kuri niekada nebuvo Lietuvos valstybingumo forma. Nepriklausomybės atkūrimas galėjo ir turėjo būti grindžiamas tik prieškario Lietuvos Respublikos tęstinumu. 1990 m. vasario 24 d. demokratiniuose ir laisvuose rinkimuose išrinktą Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kuri buvo tikra Tautos atstovybė, reikėjo atriboti nuo prieš tai buvusių Lietuvos TSR Aukščiausiųjų Tarybų, kurių esmė ir sudarymo tvarka buvo visiškai kita. Parodoma, kaip tai buvo padaryta. Nagrinėjamos Kovo 11-osios Akto nuostatos, atskleidžiamas jų turinys, tyrinėjamos šio Akto nuostatų sąsajos su tą dieną vėliau priimtais teisės aktais. Pateikiama vientisa Nepriklausomybės atkūrimo teisinė konstrukcija.

Raktiniai žodžiai


Kovo 11-oji; Nepriklausomybės atkūrimas; valstybės tęstinumas; Tautos atstovybė; Laikinoji Konstitucija

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195