plugins.themes.bootstrap3.article.main6622da4bd38e9

Birutė Pranevičienė Aurelija Pūraitė

Santrauka

Teisė į mokslą yra viena iš fundamentaliųjų socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių. Šios teisės svarba ypač akivaizdi besikeičiančiame globalizacijos pasaulyje, nes teisė į išsilavinimą yra ne tik žmogaus teisė per se, bet ir būtina priemonė įgyvendinant kitas žmogaus teises, kuriant teisines ir ekonomines priemones socialinei atskirčiai, diskriminacijai, skurdui mažinti. Teisė į mokslą yra įtvirtinta daugelyje tarptautinių ir regioninių žmogaus teises ginančių teisinių instrumentų. Įvairios teisminės ir kvaziteisminės tarptautinės organizacijos bei institucijos įgyvendino tarptautinių dokumentų nuostatas, taip pat analizavo pažeidimus bylose bei ataskaitose, rekomendacijose suformulavo teisės į mokslą įpareigojimų valstybėms gaires. Tačiau reikia pripažinti, jog, nors yra teisiniai ir socialiniai mechanizmai saugoti bei ginti šią teisę, didžioji dalis pasaulio valstybių nesiėmė visų galimų administracinių ir įstatymų priemonių praktiškai užtikrinti teisės į mokslą įgyvendinimą. Kai kuriais atvejais tai nulemia valstybių skurdas, kartais tam tikri apribojimai ir pažeidimai yra nukreipti specifinės pažeidžiamos grupės atžvilgiu (pvz., tautinės mažumos, žmonės su negalia ir kt.). Įtakos teisės įgyvendinimui turi ir jos ekonominis, socialinis, kultūrinis pobūdis, nes šios grupės teisių interpretavimas bei realizavimas dažniausiai siejamas su reliatyviais valstybių įsipareigojimais atsižvelgiant į jų ekonomines ir socialines galimybes.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6622da4bd745e

Skyrius
Mokslo straipsnis