Saviraiškos laisvė v. asmens garbė ir orumas: ar konstitucinga Lietuvos teismų praktika?

Algimantas Šindeikis

Santrauka


Demokratines vertybes išpažástanèiose visuomenëse naudojimasis konstitucine saviraiškos laisve (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str.) yra svarbiausias veiksnys, formuojantis pilieèiø politinæ valià. Plati, ávairiapusë visuomeninë diskusija visais viešojo intereso klausimais ámanoma tik tinkamai įgyvendinant informacijos laisvę. Netiesioginëje demokratijoje bûtinas stiprus informacijos skleidëjas, veikiantis tarp pilieèiø ir parlamento, galintis sukurti diskusijos ir abipusio poveikio laukà. Diskusijos kokybë, visapusiškumas visais viešojo intereso klausimais yra svarbus veiksnys, lemiantis teisingus pilieèiø ir politikø pasirinkimus. Politinëms partijoms komunikuoti su pilieèiais pirmiausia talkina laisva žiniasklaida. „Sarginio šuns“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo terminas – „watchdog“) vaidmuo yra pagrindinis atskleidžiant aplinkybes, kurioms esant politikai ar kiti viešieji asmenys priima vienokius ar kitokius politinius ir administracinius sprendimus, leidžia identifikuoti šiø sprendimø motyvus ir priëmimo aplinkybes.

Raktiniai žodžiai


Konstitucija; garbė ir orumas; žinia; nuomonė; Konstitucinis Teismas; konstitucinė jurisprudencija; viešasis asmuo; Visuomenės informavimo įstatymas; Civilinis kodeksas; Europos Žmogaus Teisių Teismas; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugo

Pilnas tekstas:

PDF

Altmetrija

Metrics Loading ...

Metrics powered by PLOS ALM

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195