Ar reikia plėsti papildomos apsaugos apimtį pagal Europos Sąjungos kvalifikavimo direktyvą? (straipsnis anglų kalba)

Lyra Jakulevičienė

Santrauka


Bendrosios Europos prieglobsčio sistemos sukūrimas iki 2012 m. išlieka vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos politikos prioritetų. ES tarybos nuomone, bendroji prieglobsčio politika turi būti grindžiama visišku ir visapusišku 1951 m. konvencijos dėl pabėgėlių statuso įgyvendinimu ir kitais susijusiais tarptautiniais dokumentais. Kaip pripažįstama Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte, ES valstybių narių labai skirtingos apsaugos suteikimo procedūros ir formos. Ši situacija įvardijama kaip viena iš pagrindinių problemų, kurią būtina spręsti, kai kuriama BEPS. Pakankamai akivaizdu, kad šie minėtų procesų valstybėse narėse skirtumai tiesiogiai turi įtakos kuriant BEPS, kadangi prieglobsčio prašytojai, ieškodami apsaugos ES, renkasi valstybes nares taip pat atsižvelgdami, ar jose jiems bus suteikta vienokia arba kitokia apsauga, todėl neišvengiami taip vadinamieji antriniai migraciniai srautai. Atsižvelgdama į šias priežastis Europos komisija nusprendė antrame BEPS kūrimo etape ypač daug dėmesio skirti papildomos apsaugos ir kitoms apsaugos formoms.

Raktiniai žodžiai


pabėgėliai; asmenys; kuriems suteikta papildoma apsauga; užsieniečių teisinė padėtis; prieglobstis; papildoma apsauga; laikina apsauga; tarptautinė apsauga; ES kvalifikavimo direktyva; tarptautinė žmogaus teisių teisė

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195