plugins.themes.bootstrap3.article.main66298c618f621

Krystian Complak

Santrauka

Trumpa konstitucinių nuostatų dėl religinių klausimų apžvalga rodo, jog šio dalyko reglamentavimas pagrindiniu Lenkijos įstatymu nėra labiau religinis negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Šios organizacijos šalyse galiojančios pagrindinės normos pažeidžia vadinamąjį bažnyčios ir valstybės atskyrimo principą labiau nei Lenkijos konstitucinės nuostatos. Vertėtų paminėti Anglikonų ar Graikų bažnyčių padėtį šių šalių valdžios struktūrose. Danijos bei Graikijos konstitucinės normos dėl valstybės vadovo tikėjimo pažeidžia netgi pirminį lygybės principą. Šiandieninėje Europoje bažnyčios bei valstybės atskyrimas yra tik mitas. ES pozicijos dėl bažnyčios-valstybės santykių analizė taip pat parodo vykstantį skiriamosios sienos griuvimo procesą. Vis dėlto, vadinamojo religinių nuostattų įtraukimas į ES įstatymus yra laimėjimas. Bažnyčia buvo išaukštinta ir iš įprasto ekonominio vieneto tapo dvasine institucija. Kitas laimėjimas yra sąžinės laisvė užtikrinama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 9 straipsnyje. Ir Teismas, ir Komisija siekė išplėsti religines laisves. Šių institucijų bei aukščiausios ES teisinės institucijos Liuksemburge praktika artėja prie Lenkijos religinės konstitucinės tvarkos. Šiaip ar taip, dabartiniai Lenkijos įstatymai nėra kliūtis integracijai į ES.

plugins.themes.bootstrap3.article.details66298c61936f3

Skyrius
Mokslo straipsnis