Socialinės sutarties teorija ir tarptautinė norminė tvarka: nauja globali etika? (straipsnis anglų kalba)

Paresh Kathrani

Santrauka


Šiame straipsnyje svarstoma bendroji socialinės sutarties teorija, kadangi dėl tam tikrų universalių žmogiškų tendencijų ne visuomet žmonės sugeba gerbti kitų teises. Taigi žmonių santykiams palengvinti būtina stipri direktyvų sistema. Ši paradigma taikoma ir tarptautinėje sferoje; teigiama, kad ir čia būtina stipresnė teisės aktų įgyvendinimo sistema. Tačiau akivaizdu, jog suverenumas iš dalies apsunkina padėtį. Taigi koks būtų teisingiausias sprendimas? Leviatanas ar visa apimanti ir šalis kontroliuojanti valdžia nėra būtina. Tereikia tvirto bendro sutarimo ar tarptautinės teisės įgyvendinimo svarbos suvokimo. Vis dėlto tai yra pagrindas, ant kurio buvo sukurta JTO, tad kodėl dabar turėtume kažką keisti? Pasaulinė integracija galėtų būti atsakymas. Pavyzdžiui, Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje 2009-ųjų metų gruodį šalys nesusitarė dėl vienos sutarties anglies emisijai kontroliuoti, tačiau labai sustiprėjo suvokimas, jog dėl globalizacijos ir bendrų, valstybių sienas peržengiančių problemų šalys turi aktyviai veikti kartu gindamos pasaulinę gerovę. Tačiau kyla klausimas, iš kur atsirado tokios globalios viltys ir lūkesčiai? Jeigu galėtume tikėtis, jog politiniai lyderiai vidaus reikalų kontekste elgsis sąžiningai, kodėl buvo reikalaujama, kad taip pat elgtųsi tarptautinės politinės institucijos Kopenhagoje? Viena iš priežasčių galėtų būti nauja globali etika, susiformavusi per pastaruosius du dešimtmečius.

Raktiniai žodžiai


Jungtinės Tautos; normos; socialinio kontrakto teorija; žmogaus teisės; globali moralė

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Altmetrija

Metrics Loading ...

Metrics powered by PLOS ALM

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195