plugins.themes.bootstrap3.article.main660653e974515

Laurynas Biekša Eglė Samuchovaitė

Santrauka

Prieglobsčio prašytojų sulaikymo klausimas specifinis tiek dėl ypatingos sulaikomo asmens situacijos (asmuo, kuriam gresia žmogaus teisių pažeidimai, kreipiasi dėl prieglobsčio priimančioje valstybėje), tiek dėl sulaikymo pobūdžio ypatumų (asmuo nėra padaręs nusikaltimo, o atvykimo ar buvimo neteisėtumą paprastai nulemia tai, kad asmuo priverstas palikti savo kilmės valstybę ir neteisėtai atvykti į priimančiąją valstybę siekdamas išvengti žmogaus teisių pažeidimų), todėl pastaruoju metu kelia daug diskusijų ypač Europos Sąjungos mastu. Diskusijos anksčiau ar vėliau tiesiogiai paveikia nacionalinę teisę, nes priimtų direktyvų nuostatos privalo būti tinkamai perkeltos į nacionalinius teisės aktus. Straipsnyje aptariami naujausi susiję su sulaikymu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, perkėlus Grąžinimo direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant naujas teisės nuostatas. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kaip, autorių nuomone, turėtų būti aiškinamos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų tikslus ir nuostatas.

plugins.themes.bootstrap3.article.details660653e9783a4

Skyrius
Mokslo straipsnis