plugins.themes.bootstrap3.article.main66056288f20d2

Rima Azubalyte

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos Lietuvos baudžiamojo proceso plėtros tendencijos per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Straipsnyje analizuojami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos baudžiamojo proceso srities įstatymų leidybai, taip pat taikant baudžiamojo proceso normas. Tai Konstitucijos imperatyvai bei žmogaus teisės, įtvirtintos tarptautiniuose, taip pat ir Europos Sąjungos aktuose. Konstatuojama, kad anksčiau, keičiant arba pildant baudžiamojo proceso kodeksą, didžiausias dėmesys buvo skiriamas valstybės teisės tradicijai. Tuo tarpu šiuolaikinio baudžiamojo proceso teisės normos turi būti subordinuojamos Konstitucijoje įtvirtintiems principams bei tarptautiniuose susitarimuose numatytiems žmogaus teisių apsaugos standartams. Trumpai apžvelgus pagrindines baudžiamojo proceso plėtros tendencijas – konstitucionalizaciją bei internacionalizaciją – europeizaciją – daroma išvada, kad nors istoriškai susiklosčiusio baudžiamojo proceso modelio įtaka šiuolaikinei nacionalinei baudžiamojo proceso teisei išlieka, tačiau ją stipriai veikia minėtos bendros Vakarų teisės raidos tendencijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai bylose dėl baudžiamojo proceso įstatymų konstitucingumo ne tik šalina nuostatas, prieštaraujančias Konstitucijai, tačiau formuoja Baudžiamojo proceso teisės konstitucinius pagrindus bei tampa svarbiu baudžiamojo proceso normų interpretavimo šaltiniu.

plugins.themes.bootstrap3.article.details66056288f411b

Skyrius
Mokslo straipsnis