Jūratė Usonienė. Vienasmenio valdymo organo teisinis statusas: ar įmanomas vienareikšmiškumas?

Agnė Tikniūtė, Jūratė Usonienė

Santrauka


Straipsnyje nagrinėjama įmonės vienasmenio valdymo organo teisinio statuso problematika Lietuvoje susiformavusios teismų praktikos, doktrinos ir teisinio reguliavimo aspektais. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojamas vadovo teisinės padėties dualizmas civilinės ir darbo teisės požiūriu, apžvelgiant galiojantį teisinį reguliavimą, teisės doktriną ir naujausią teismų praktiką, kurioje mėginama atriboti darbo teisės ir civilinės bei bendrovių teisės taikymo sritis įmonės vadovui. Daroma išvada, kad riba tarp darbo teisės ir civilinės teisės taikymo vadovo teisiniam statusui tebėra neaiški, o ateities teismų sprendimai sunkiai prognozuojami. Straipsnio autorių nuomone, teismų praktikos kuriamos vadovo teisinį statusą reglamentuojančios normos negali suteikti reikalingo teisinio tikrumo, tam būtina teisinio reguliavimo reforma. Antroje straipsnio dalyje ieškoma atsakymo į klausimą, kokie yra galimi teisinio reguliavimo modeliai ir kokie pagrindiniai kokybiško teisinio reguliavimo kriterijai. Lyginamuoju aspektu išnagrinėjus vienasmenio valdymo organo teisinio statuso reglamentavimą, įvardinami pagrindiniai klausimai, kuriuos turėtų išspręsti teisinis reguliavimas, ir nurodomi galimi teisinio reguliavimo modeliai. Teikiamas siūlymas kurti specialų bendrovių teisės teisinį reguliavimą, atitinkantį verslo poreikius ir suderintą su jau dabar taikoma įmonių teisės doktrina. Straipsnis baigiamas išvadomis ir pasiūlymais.

Raktiniai žodžiai


vienasmenis valdymo organas; vadovo teisinis statusas; vadovo ir įmonės teisiniai santykiai; vadovo teisinė atsakomybė

Pilnas tekstas:

PDF


DOI: https://doi.org/10.13165/JUR-13-20-3-12

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195