Konstitucionalizmo priešistorė: šaltiniai ar pirmavaizdis?

Egidijus Jarašiūnas

Santrauka


Analizuojant konstitucionalizmo priešistorę neretai vartojamos „ankstyvojo konstitucionalizmo“, „antikinio konstitucionalizmo“, „viduramžių konstitucionalizmo“, „viduramžių municipalinio ir kanoniškojo konstitucionalizmo“ kategorijos. Nors šias kategorijas galima laikyti savotiškomis metaforomis, jų vartojimas pagrįstai kelia klausimą dėl konstitucionalizmo, kaip valdžios ribojimo konstitucija, siekiant apsaugoti asmens teises, koncepcijos atsiradimo laiko. Ar tikrai ji yra Apšvietos laikų kūrinys, o ne reiškinys, žinomas gerokai senesniais laikais? Kita vertus, galimas ir priešingas požiūris: ar šių kategorijų vartojimas apibūdinant konstitucionalizmo priešistorę nėra anachronizmas, noras „modernizuoti“ praeities reiškinius? Ar taip nebandoma dirbtinai sujungti dabartinei konstitucinei tikrovei būdingų elementų istorinius prototipus, paimtus iš skirtingų kontekstų, į vieną visumą, regint dabartinei teisinei tikrovei būdingas dabartinių elementų jungtis? Toks praeities teisinių reiškinių sujungimas ir „modernizavimas“ yra tarsi teisinės tikrovės „guldymas į Prokrusto lovą“, bandant ją „pritempti“ iki dabartinių konstitucinių standartų. Atskirų konstitucionalizmo elementų istorinių prototipų buvimas leidžia kalbėti apie ištakas, kelio į konstitucinę erą pradžią, bet ne apie konstitucionalizmo reiškinį (tegul ir pirmine forma).

Raktiniai žodžiai


konstitucionalizmas; konstitucionalizmo priešistorė; rašytinė konstitucija

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195