Grynai ekonominio pobūdžio žala kaip specifinė žalos kategorija Lietuvos Respublikos deliktų teisėje

Simona Selelionytė-Drukteinienė

Santrauka


Deliktų teisėje, taip pat ir Lietuvos, įprastai žala skirstoma į dvi rūšis – turtinę ir neturtinę. Neturtinės žalos koncepcija pastaruoju metu sulaukė itin daug Lietuvos teisės doktrinos atstovų dėmesio. Tačiau iki šiol nepelnytai beveik neanalizuoti liko turtinės žalos koncepcijos klausimai. Dėl to savitai turtinės žalos rūšiai – grynai ekonominio pobūdžio žalai – Lietuvos deliktų teisėje dėmesio apskritai neskirta. Įprasta manyti, kad grynai turtinio pobūdžio vertybių gynimas patenka į sutarčių teisės sferą, deliktų teisės tikslas nėra šių vertybių gynimas. Tačiau visuomeninių santykių raidoje atsiskleidė, kad šių dienų visuomenėje vien tik su asmens finansais susiję praradimai tapo ne mažiau svarbūs nei realios žalos asmeniui ar turtui atvejai. Kita vertus, baimė pernelyg išplėsti deliktų teisės ribas ir taip suvaržyti asmenų laisvę veikti, taip pat skirtinga deliktų teisės ginamų vertybių prigimtis leidžia teigti, kad gana abstraktūs finansinio pobūdžio interesai turi būti ginami kitaip nei absoliutinės ar su asmeniu susijusios reliatyvios vertybės. Šiame straipsnyje, remiantis užsienio valstybių doktrina ir praktika, Lietuvos pozityviosios teisės ir teismų praktikos analize, siekiama atsakyti į klausimą, kur ir kokiu būdu turėtų būti nustatytos deliktinės teisės teikiamos apsaugos ribos grynai ekonominio pobūdžio žalos atvejais.

Raktiniai žodžiai


deliktinė atsakomybė; grynai ekonominio pobūdžio žala; ekonominė žala; išplaukianti ekonominė žala; netiesioginė žala; perduota žala; rikošetinė žala; susijusi žala

Pilnas tekstas:

PDF

Altmetrija

Metrics Loading ...

Metrics powered by PLOS ALM

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195