plugins.themes.bootstrap3.article.main6605fb53ca6c1

Aušrinė Pasvenskienė Julija Kiršienė

Santrauka

Lietuvoje vedybų sutartys yra dar gana retas reiškinys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 3.108 straipsnio 2 dalį, „[s]utuoktinio reikalavimu teismas vedybų sutartį gali pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki“. Straipsnyje analizuojami kriterijai ir principai, kurie turėtų būti taikomi sprendžiant vedybų sutarties galiojimo klausimą remiantis minėta norma. Pirmoje straipsnio dalyje trumpai aptariama vedybų sutarčių instituto raida. Antroje straipsnio dalyje remiantis JAV patirtimi analizuojami specialieji vedybų sutarčių galiojimo pagrindai, atkreipiamas dėmesys, kad, priešingai nei Lietuvoje, vertinant vedybų sutarties negaliojimą, JAV yra analizuojamos sąlygos bei aplinkybės ne tik sutarties sudarymo momentu, bet ir santuokos nutraukimo momentu. Tačiau nors LR CK normos, reglamentuojančios vedybų sutarčių galiojimą, nenumato galimybės pripažinti sutartį negaliojančia pasikeitus aplinkybėms, tačiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus pasikeitus aplinkybėms yra įtvirtinta LR CK 6.204 straipsnyje, numatančiame galimybę nutraukti sutartį arba pakeisti jos sąlygas, jei vienai iš šalių sutartį įvykdyti tampa sudėtingiau. Šioje dalyje aptariamos vedybų sutarties šalių lygiateisiškumo pažeidimo, esminės šalių nelygybės bei pasikeitusių aplinkybių pasikeitimo problemos, akcentuojamas reikalavimas vedybų sutarties šalims pateikti visą informaciją apie savo turtinę padėtį. Trečioje straipsnio dalyje nagrinėjama teisingumo bei sąžiningumo ir sutarties laisvės principų kolizija. Remdamosi tyrimu autorės pateikia vedybų sutarčių galiojimo teisinio vertinimo testą.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6605fb53cedfa

Skyrius
Mokslo straipsnis