Aplinkybių pasikeitimo įtaka sutarties vykdymui

Egidijus Baranauskas, Paulius Zapolskis

Santrauka


Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (pacta sunt servanda). Šis principas yra įtvirtintas daugelio valstybių sutarčių teisėje. Tačiau sutarčių privalomumo principas nėra absoliutus, nes tam tikrais atvejais beatodairiškas jo laikymasis galėtų reikšti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pažeidimą. Todėl šiuolaikinė civilinės teisės teorija ir praktika ieško kompromiso tarp klasikinio pacta sunt servanda principo ir kito, taip pat kanonų teisėje suformuoto principo – clausula rebus sic stantibus, kuris reiškia, kad sutarties sąlygos saisto šalis tol, kol sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės išlieka nepakitusios. Šis reiškinys – iš esmės pasikeitusių aplinkybių teisinis institutas, atskirose teisinėse sistemose turi skirtingą terminologiją ir taikymo sąlygas, o atskirų valstybių įstatymai ir jurisprudencija labai nevienodai sprendžia klausimus, koks turėtų būti teismų vaidmuo reguliuojant šalių sutartinius santykius, ar teismas turi teisę pakeisti sutarties sąlygas ir kaip turėtų būti sprendžiami nuostolių atlyginimo klausimai, kai vienai iš šalių dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių labai pasunkėja sutarties vykdymas.
Šio straipsnio autoriai atliko lyginamąją–istorinę iš esmės pasikeitusių aplinkybių instituto analizę bei aptarė Lietuvoje pritaikytą šios problemos sprendimo būdą. Lietuvos teisės doktrinoje iš esmės pasikeitusių aplinkybių institutas iki šiol beveik nebuvo analizuotas, todėl tokio pobūdžio mokslinių tyrimų aktualumas yra neabejotinas. Šiame straipsnyje buvo išnagrinėtos skiriamuosius bruožus nagrinėjamoje srityje turinčios Prancūzijos, Anglijos ir Vokietijos teisės sistemos. Nustatyta, kad Prancūzija atstovauja negatyviajam-griežtajam požiūriui, Anglija – tarpiniam (iš dalies apima iš esmės pasikeitusių aplinkybių institutą), tuo tarpu Vokietija atstovauja pozityviajam-lankčiajam požiūriui. Daugelis Europos valstybių (įskaitant Lietuvą) pasirinko lankstesnį modelį ir savo nacionaliniuose įstatymuose įtvirtino iš esmės pasikeitusių aplinkybių institutą reglamentuojančias nuostatas. Tokį variantą pasirinko ir UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų bei Europos sutarčių teisės principų rengėjai. Straipsnio autoriai taip pat konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios iš esmės pasikeitusių aplinkybių institutą, iš esmės pakartoja UNIDROIT principų nuostatas, tačiau šio instituto turinys Lietuvos teismų praktikoje nėra iki galo atskleistas dėl negausios teismų praktikos.

Raktiniai žodžiai


pacta sunt servanda; rebus sic stantibus; sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms; UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai; Europos sutarčių teisės principai

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195