Veiksmingos resocializacijos problema: teisinis reguliavimas ir sociumo poreikiai

Simona Mesoniene

Santrauka


Nusikalstamų veikų lygis paskutiniu metu Lietuvoje tolygiai auga. Pakartotinių nusikalstamų veikų statistikos status quo ir recidyvinio nusikalstamumo prognozės taip pat nėra optimistinės. Reikia pripažinti, kad inter alia didelis nuteistųjų laisvės atėmimo bausme skaičius, neigiami izoliacijos efektai, pažangios elgesio korekcijos sistemos nebuvimas ir esamų pataisos priemonių nepakankamumas, formali bausmių vykdymo institucijų veikla atskleidžia neefektyvios nuteistųjų resocializacijos ir nusikalstamų veikų pakartotinumo problemas. Todėl randasi teorinis poreikis ieškoti tinkamiausių pirmiau minėtų trūkumų šalinimo būdų. Straipsnyje akcentuojama būtinybė esmingai modernizuoti Lietuvoje egzistuojančią asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, resocializacijos sistemą, pereinant nuo formalių prie realių jų elgesio ir mąstymo reformavimo priemonių. Šiame straipsnyje aptariamos naujos nuteistųjų asocialaus elgesio keitimo priemonės, plačiai taikomos Europos Sąjungos ir kitose užsienio valstybėse, tačiau jos nei de jure, nei de facto nėra prigijusios Lietuvoje, kaip antai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir aprobuotų elgesio korekcijos programų, atitinkančių veiksmingoms programoms keliamus reikalavimus, taikymas.

Raktiniai žodžiai


rizikos vertinimas; resocializacija; socialinė reabilitacija; nuteistieji; elgesio pataisos programa

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195