plugins.themes.bootstrap3.article.main6621be082d517

Agnė Širinskienė

Santrauka

1971 m. Vokietijos Federacinės Respublikos aplinkos apsaugos programoje, o 1974 m. – įstatymuose buvo suformuluotas atsargaus veikimo principas arba atsargumo principas (vok. Vorsorgeprinzip). Per beveik keturis dešimtmečius jis taikytas tiek įvairiose nacionalinėse teisės sistemose, tiek ir tarptautinėje teisėje, o Europos Bendrijų teigimu. – tapo tarptautinės paprotinės teisės dalimi. Tačiau EB tarptautinei bendrijai niekada oficialiai nekonkretizavo, kokos aplinkybės pagrindžia tokią jos poziciją. Todėl straipsnyje analizuojama, kiek ši EB pozicija yra pagrista, ir aptariami tie atsargumo principo įtvirtinimo ir taikymo aspektai, kurie leistų kalbėti apie tam tikrą paplitusią visuotinę šalių praktiką bei opinio iuris atsargumo principo atžvilgiu. Nemažai dėmesio skiriama ir pačiai principo formuluotei bei su ja susijusiai problematikai, kuri duoda pagrindą daugelio valstybių abejonėms dėl atsargumo principo, kaip teisės principo, egzistavimo, taip paneigiant netgi patį principo statusą.
Straipsnyje, apibendrinus valstybių praktiką ir opinio iuris konstatuojama, kad galima pripažinti, kad bent jau aplinkos apsaugos srityje yra pakankamai įrodymų, kad atsargumo principą galėtume vadinti principu, kylančiu iš tarptautinio papročio. Taigi, darytina išvada, jog EB pozicija, atsargumo principą laikyti principu, kylančiu iš tarptautinių papročių, turi realų pagrindą.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6621be0830eed

Skyrius
Mokslo straipsnis