Bankroto proceso užuomazgos Romėnų teisėje

Stasys Vėlyvis, Vilija Mikuckienė

Santrauka


Atsakymas į klausimą, kada atsirado bankroto procesas, priklauso nuo to, kaip traktuojama paties bankroto esmė, t. y. nuo to, ar galima santykius, susijusius su skolų nesumokėjimu, laikyti bankroto santykiais, ar ne. Kreditoriaus interesų apsauga nuo skolininko nemokumo nuo neatmenamų laikų buvo teisinio reguliavimo objektas. Taigi, šiuolaikinis bankroto proceso traktavimas ir reglamentavimas yra ilgos, visų pirma, papročių, o vėliau ir rašytinės teisės evoliucijos rezultatas.
Šiame straipsnyje atliekama istorinė bankroto proceso instituto raidos analizė. Atliekant istorinę bankroto proceso raidos analizę, kaip fenomenaliausia senovės teisės atstovė pasirinkta romėnų teisė, kuri, autorių nuomone, geriausiai atspindi bankroto proceso kilmę bei atsiradimo priežastis. Šiuo tikslu straipsnyje atliekamas istorinis lyginamasis tyrimas, siekiant atrasti tam tikras paraleles tarp bankroto proceso instituto užuomazgų romėnų teisėje ir šiuolaikiškai suprantamo bankroto proceso. Siekiant atsakyti į klausimus, kada atsirado bankroto procesas, kaip ir dėl kokių priežasčių vyko jo transformacija, straipsnyje analizuojami kai kurie romėnų privatinės teisės raidos etapai (ankstyvasis romėnų teisės raidos laikotarpis, manus iniectio procesas, venditio bonorum proceso atsiradimas, distractio bonorum bei cessio bonorum procesai), kuriuose susiformavo atskiri bankroto proceso principai, padarę tiesioginę įtaką šiuolaikiniam bankroto procesui. Atlikus atskirų romėnų teisės institutų analizę autoriai daro išvadą, jog būtent romėnų teisėje susiformavo esminiai bankroto proceso principai: asmeninės atsakomybės pakeitimas turtine; viešųjų varžytinių, kaip skolininko turto realizavimo formos, atsiradimas; pereita nuo skolininko turto, kaip visumos, pardavimo prie turto realizavimo dalimis; atsirado subjektas, kuris, davęs priesaiką nesiekti savanaudiškų tikslų, vykdydavo skolininko turto varžytines; nustatytas 30 dienų terminas, per kurį skolininkas turėjo padengti skolas; susiformavo galimų kreditorių informavimo apie pradėtas skolų grąžinimo procedūras ir raginimo prisijungti prie minėto proceso institutas; įsigaliojo draudimas nukreipti išieškojimą į skolininko namų apyvokos daiktus; atsirado taikos sutarties instituto tarp skolininko ir jo kreditorių užuomazgos; įtvirtintas kreditorių teisių apsaugos būdas – actio Pauliana. Išvardytos nuostatos vienokia ar kitokia apimtimi buvo perkeltos į daugelio užsienio valstybių bei Lietuvos bankroto teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus.

Raktiniai žodžiai


bankroto proceso raida; romėnų teisė

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Altmetrija

Metrics Loading ...

Metrics powered by PLOS ALM

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195