Neįmanomumo įvykdyti prievolę įtaka sandorių galiojimui: principo “Impossibilium nulla obligatio est” taikymas šiuolaikinėje teisėje

Asta Dambrauskaitė

Santrauka


Straipsnyje analizuojamos teisinės pasekmės, kylančios sandorio šalims susitarus dėl to, kas neįmanoma arba neegzistuoja, keliant klausimą, ar pagrįstai Lietuvos teisėje principas Impossibilium nulla obligatio est aiškinamas kaip lemiantis absoliutų sandorio negaliojimą. Atsižvelgiant į šiuolaikinės teisės raidos tendencijas, siūloma atsisakyti Lietuvos teismų praktikoje suformuoluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, pagal kurią sandoris yra niekinis (prieštaraujantis imperatyviai įstatymo normai), jeigu sandorio sudarymo metu prievolę įvykdyti yra neįmanoma. Straipsnyje siūloma lanksčiai traktuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, pripažįstant galimybę sąžiningai sutarties šaliai, kurios teisėti lūkesčiai buvo pažeisti dėl neįmanomo įvykdymo, reikalauti teigiamų (pozityvių) nuostolių atlyginimo pagal sutartinės atsakomybės taisykles.

Raktiniai žodžiai


civilinė teisė; prievolės dalykas; neįmanomas įvykdymas; negaliojantis sandoris; nuostolių atlyginimas; suklydimas; Impossibilium nulla obligatio est

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195