Vokietijos teisinės metodologijos didaktiniai pokyčiai

Hans Paul Prümm

Santrauka


Vis akivaizdžiau suvokiame pastaruoju metu studentams dėstomos teisinės metodologijos trūkumus. Studentai neįgyja nei supratimo, nei įsisavina teisinių sprendimų priėmimo tvarkos kaip teisinių dalykų, faktinių duomenų, asmeninio požiūrio, interesų skirtingumo ir sąveikos su kitais asmenimis dermės.
Siekiant sumažinti neigiamus padarinius būtina, kad teisės studentai studijų metu analizuotų šiuos aspektus: 1. Teisinis sprendimų priėmimas yra specialus procesas ir apima visas šiame procese kylančias problemas; 2. Teisės mokslas yra hibridinis mokslas, kuris nagrinėja tiek faktų klausimus, tiek teisinius aspektus; 3. Teisės mokslas suprantamas kaip daugiašalis mokslas, todėl būtinas glaudesnis teisės mokyklų bendradarbiavimas visame pasaulyje; 4. Teisinis mokymas turėtų būti labiau pagrįstas bendraisiais principais ir teisinėmis priemonėmis, o ne detalizuotomis taisyklėmis; 5. Teisės teorija turėtų atskleisti studentams, kad netinkamai suvokiame teisinių sprendimų priėmimo procesą; 6. Realistinė teisinė metodologija turi atsižvelgti į tai, kad nėra įmanomas teisinių sprendimų absoliutus tikrumas ir teisingumas;7. Svarbu pažymėti, kad bylų faktų analizei, kaip svarbiai teisinės metodologijos daliai, būtina taikyti mokymo sistemas, kurios studentus supažindintų su atitinkamomis praktikoje taikomis priemonėmis, tokiomis kaip bylų analizė, projektai, teisinės klinikos ar SASLA (angl. Students Advise Students in Legal Affairs; liet. studentai pataria studentams teisiniais klausimais) sistema.

Raktiniai žodžiai


teisės teorija; teisinė metodologija; teisinis išsilavinimas; teisinis sprendimų priėmimas; daugiapakopis ir daugiaasmenis sprendimų priėmimas; interpretacinės priemonės kontinentinės ir bendrosios teisės sistemose; teisės taikymas; teisminis sprendimų pr

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195