plugins.themes.bootstrap3.article.main662784bf89487

Janina Balsienė Daiva Maksvytienė

Santrauka

Pagrindinis dokumentas, sukūręs pagrindus žmonių, dalyvaujančių biomedicininiuose turimuose, etinei ir teisinei apsaugai, yra tarptautiniu mastu pripažinta Helsinkio deklaracija, kurią pirmą kartą priėmė Pasaulinė medikų organizacija 1964 m. Helsinkyje. Nacių nusikaltimai Antrojo pasaulinio karo metu paskatino pasaulio visuomenę įsigilinti į tyrimų su žmonėmis etinį ir teisinį reglamentavimą. Deklaracija vėliau buvo nuolat pildoma kaip atsakas į aktualius klausimus, iškylančius biomedicininių tyrimų srityje. Helsinkio deklaracija turėjo ir šiuo metu turi įtakos pasaulio valstybių teisinei bazei, reglamentuojančiai biomedicininius tyrimus. Straipsnyje nagrinėjami Helsinkio deklaracijos istoriniai aspektai, 2000 m. Helsinkio deklaracijos nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos teisės aktams, kuriais remiantis vykdomi biomedicininiai tyrimai Lietuvoje. Pastebėta Lietuvos Respublikos teisės aktų neatitiktis ir kai kurioms Helsinkio deklaracijos nuostatoms.

plugins.themes.bootstrap3.article.details662784bf8cdf3

Skyrius
Mokslo straipsnis