Patikėtos svetimos turtinės teisės pasisavinimo ir iššvaistymo samprata

Oleg Fedosiuk

Santrauka


2000 m. priimtas naujas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau BK) įtvirtino naują nuostatą, pagal kurią pasisavinimo (183 str.) ir iššvaistymo (184 str.) dalyku gali būti ne tik patikėtas ar kaltininko žinioje esantis turtas, bet ir turtinė teisė. Šis įstatymo leidėjo žingsnis sudarė prielaidas plačiau traktuoti šių nusikalstamų veikų objektą, kitaip aiškinti galimus jų padarymo būdus. Kriminalizavus patikėtų turtinių teisių pasisavinimą ir iššvaistymą turi būti sukurta ir atitinkama mokslinė doktrina. Kol kas šių veikų padarymo mechanizmas nėra tinkamai atskleistas Lietuvos baudžiamosios teisės teorijoje, o tuo labiau teismų praktikoje. Šis straipsnis ir yra bandymas formuoti patikėtos turtinės teisės pasisavinimo ir iššvaistymo kaip nusikalstamų veikų koncepcinį supratimą, nes be jo negali būti vienodo šių normų taikymo teismų praktikoje.

Raktiniai žodžiai


patikėta turtinė teisė; pasisavinimas; iššvaistymas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195