Elektroninės mokėjimo priemonės, kaip BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų dalyko, samprata

Alenas Piesliakas, Vidmantas Dvilaitis

Santrauka


2000 m. Baudžiamajame kodekse (toliau– BK) kriminalizavus neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone, tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek praktinėje teisėsaugos įstaigų veikloje kilo neaiškumų dėl BK 214 ir 215 straipsnių taikymo. Darbe atskleidžiamas BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų nusikaltimų dalykas. Vienas jų yra elektroninė mokėjimo priemonė. Nagrinėjama elektroninės mokėjimo priemonės samprata pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Lietuvos Respublikos įstatymus ir teismų praktiką, atskleidžiami jos požymiai ir pateikiama pavyzdžių. Lietuvoje plačiausiai paplitusi elektroninė mokėjimo priemonė yra mokėjimo kortelė. Tačiau naudojamos įvairios kortelės, todėl būtina nustatyti, kokios jų yra mokėjimo kortelės ir kartu elektroninės mokėjimo priemonės. Baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos BK nustatyta už neteisėtą disponavimą svetima elektronine mokėjimo priemone, todėl būtina aiškiai apibrėžti „svetimumo“ ir „neteisėtumo“ sąlygas.

Raktiniai žodžiai


elektroninė mokėjimo priemonė; neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone; mokėjimo kortelė

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195