Ikisutartinės atsakomybės kvalifikavimo problema: sutartinė, deliktinė ar sui generis

Dangutė Ambrasienė, Solveiga Cirtautienė

Santrauka


Straipsnyje lyginamuoju aspektu analizuojama atsakomybės už pareigos elgtis sąžiningai ikisutartiniose santykiuose pažeidimą teisinio kvalifikavimo problema Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse. Išanalizavus ikisutartinių santykių istorinę raidą vakarų Europos šalyse straipsnyje daroma išvada, kad požiūrių įvairovę į ikisutartinės atsakomybės prigimtį ir tikslus lemia teisinio reguliavimo tradicijos, todėl nors ikisutartinės atsakomybės raidos pradžioje siekiant apginti sąžiningą šalį ikisutartiniuose santykiuose buvo taikoma deliktinė atsakomybė, tačiau dėl deliktinės atsakomybės teisinio režimo ypatumų vokiškos tradicijos šalyse išvysčius culpa in contrahendo doktriną, ikisutartiniams santykiams pradėtos taikyti sui generis arba sutartinės atsakomybės taisyklės. Antrojoje straipsnio dalyje analizuojami sutartinės ir deliktinės atsakomybės taikymo ikisutartiniuose santykiuose šalininkų argumentai, kuriuos įvertinus daroma išvada, kad tais atvejais, kai asmuo pažeidžia įstatyme numatytą pareigą elgtis sąžiningai, nukentėjusiajam atlyginami pasitikėjimo – negatyvūs nuostoliai, patenkantys į deliktinės atsakomybės interesų apsaugą. Tačiau deliktinės atsakomybės taikymas dėl griežtų įrodinėjimo standartų, ypač tais atvejais, kai sudaroma preliminarioji sutartis, kai atsakomybės apimtis nustatoma ne tik pagal įstatymą bet ir preliminariuosius dokumentus, rodo, kad ikisutartinei atsakomybei taikyti deliktinės atsakomybės taisyklių nepakanka.

Raktiniai žodžiai


culpa in contrahendo; ikisutartinė atsakomybė; sui generis; derybos; pasitikėjimo nuostoliai

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195