Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo taikymo srities nustatymo problemos

Salvija Kavalnė

Santrauka


Straipsnio tikslas – išanalizuoti ir apibrėžti Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo taikymo sritį. Straipsnyje pabrėžiama, kad Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių įstatymo taikymo sritį, analizę sunkina tai, kad įstatymo tekste vartojamos naujos, Lietuvos civilinei bei bankroto teisei neįprastos sąvokos, tam tikroms teisinėms sąvokoms yra suteikiama įprastai joms nebūdinga reikšmė. Be to, įstatyme gausu specialiųjų terminų, todėl būtinos specialiosios žinios, būtina suvokti reglamentuojamo dalyko ekonominę prigimtį ir funkcijas. Straipsnyje analizuojama finansinio užstato ir finansinio užtikrinimo susitarimo samprata, aiškinamasi, kokiems subjektams gali būti taikomas Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas. Atkreipiamas dėmesys, kad Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas taikytinas tik tuomet, kai nustatoma, jog tiek finansinio užtikrinimo susitarimo šalys, tiek finansinis užstatas, tiek finansinio užtikrinimo susitarimas atitinka visus jiems keliamus reikalavimus. Straipsnyje aptariami naujausi dalykinės Direktyvos dėl susitarimų dėl finansinio įkaito taikymo srities keitimo siūlymai, analizuojami kiti su Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo taikymo srities nustatymu susiję klausimai.

Raktiniai žodžiai


finansinis užstatas; Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas; teisės akto taikymo sritis

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195