plugins.themes.bootstrap3.article.main660557d83da17

Vitalija Papijanc

Santrauka

Piercing the corporate veil yra vienas iš institutų, kai patronuojanti įmonė atsako pagal dukterinės įmonės prievoles. Lietuvos teisėje šis institutas įtvirtintas Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. Ši teisės norma skirta būtent įmonių grupėms ir patronuojančios įmonės atsakomybei pagrįsti. Yra trys piercing instituto sąlygos: juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės, dalyvio nesąžiningi veiksmai, priežastinis įmonės negalėjimo įvykdyti prievolės ir dalyvio nesąžiningų veiksmų ryšys. Negalėjimo įvykdyti prievolės sąlyga de facto reiškia dukterinės įmonės nemokumą. Patronuojančios įmonės nesąžiningus veiksmus mokslininkai aiškina skirtingai. Vieni daugiausia dėmesio skiria pavyzdinių nesąžiningų veiksmų sąrašams, kiti bando analizuoti bendrą nesąžiningumo sąvoką bei jos turinį. Teisės doktriną papildo teismų praktika, kurioje galima atskirti vidinius (organizacinius) bei išorinius nesąžiningų veiksmų faktorius. Pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas neturėtų būti tapatinamas su piercing modeliu. Šiuo atveju kalbama apie bendrovės vadovo atsakomybės modelį bei deliktinę patronuojančios įmonės atsakomybę. Bendrovės vadovo atsakomybė turėtų būti taikoma už konkrečios vadovo teisinės pareigos pažeidimą. Deliktinė atsakomybė turėtų būti taikoma už konkrečios dalyvio („savininko“ pagal Įmonių bankroto įstatymą) teisinės pareigos pažeidimą.

plugins.themes.bootstrap3.article.details660557d83f4ce

Skyrius
Mokslo straipsnis