Lietuvos Respublikos Prezidentas ir konstitucinis valdžių padalijimo principas

Gediminas Mesonis

Santrauka


Valdžių padalijimo teorija numato sukurti valdžios institucijų sąrangos sistemą, garantuojančią žmogaus teises ir laisves ir užtikrinančią efektyvų valdžios funkcijų atlikimą. Galima skirti kelis valdžių padalijimo teorijos raidos etapus. Pirmasis etapas sietinas su D. Loku ir jo teorijos atsiradimu. Antrasis etapas sietinas su Š. L. Monteskje koncepcija, kuri, nors ir buvo iš esmės koreguota, išliko aktuali iki šių dienų. Trečiasis etapas sietinas su Amerikoje sukurta stabdžių ir atsvarų teorija, pašalinančia iki tol egzistavusios valdžių padalijimo doktrinos spragas. Ketvirtasis etapas (XX a.) galėtų būti įvardijamas kaip revizionistinis. Jam būdingi du aspektai: a) iš naujo įvertinamas valdžių padalijimo teorijos ir praktikos paveldas ir b) siūlomų modernių valdžios padalijimo koncepcijų turinys (nepaisant jų gausos) nesugeba paneigti aunkstesnės koncepcijos pagrindinių principų.

Raktiniai žodžiai


Respublikos Prezidentas; parlamentinė respublika; konstitucinis valdžių padalijimo principas; konstitucinio reguliavimo stabilumas

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195