Seimo narių rinkimai: kai kurie teoriniai ir praktiniai rinkimų teisės aspektai

Vytautas Sinkevičius

Santrauka


Seimas gali būti renkamas tik demokratiškuose rinkimuose. Seimo rinkimų demokratiškumą užtikrina Seimo rinkimų konstituciniai principai. Straipsnyje teigiama, kad būtų nepagrįsta Seimo rinkimų principais laikyti tik Konstitucijos 55 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, jog Seimo rinkimai yra visuotiniai, tiesioginiai, kad rinkimų teisė yra lygi, o balsavimas slaptas. Parodoma, kad Konstitucijoje yra įtvirtinti ir kiti Seimo rinkimų principai, kurie užtikrina, kad rinkimai būtų demokratiški ir laisvi. Konstitucijoje taip pat nustatyti reikalavimai asmeniui, kuriuos jis turi atitikti, kad galėtų būti renkamas Seimo nariu; atitinkami reikalavimai nustatyti ir Seimo rinkimų įstatyme. Kai kurie Seimo rinkimų įstatyme nustatyti reikalavimai turi kitokią tekstinę išraišką negu Konstitucijoje. Analizuojama, koks yra Seimo rinkimų įstatyme nustatytų reikalavimų santykis su reikalavimais, nurodytais Konstitucijoje; atskleidžiamas konstitucinio reikalavimo nuolat gyventi Lietuvoje turinys, mėginama pagrįsti, jog vien tai, kad asmuo atitinka įstatymuose nustatytus tam tikrus formalius juridinius požymius, dar nėra pagrindas laikyti asmenį nuolat gyvenančiu Lietuvoje pagal Konstitucijos nustatytą reikalavimą.

Raktiniai žodžiai


Seimo rinkimai; Seimo rinkimų konstituciniai principai; Seimo rinkimų įstatymas; reikalavimai asmeniui; kuris gali būti renkamas Seimo nariu

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195