Atstovaujančios profesinės sąjungos statuso problemos

Nerijus Kasiliauskas

Santrauka


Straipsnyje analizuojamas atstovaujančios profesinės sąjungos statusas. Tiek Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijoje, tiek konvencijose vartojama „atstovaujančios organizacijos“ sąvoka. Aptariamuose TDO teisės aktuose nepaaiškintas atstovaujančių profesinių sąjungų ir lygybės principo santykis. Tačiau iš to, kad abi šios sąvokos vartojamos tuose pačiuose teisės aktuose, galima daryti išvadą, kad jos viena kitos nepaneigia, netgi priešingai – papildo. Tuo tarpu atlikus užsienio valstybių praktikos analizę galima daryti išvadą, kad atstovaujančios profesinės sąjungos institutas – tai savotiškos kolizinės taisyklės, kurios leidžia nustatyti kompetentingą profesinę sąjungą, galinčią veikti darbuotojų visumos vardu. Užsienio šalyse galima išskirti keletą atstovavimo kriterijų įtvirtinimo būdų. Pirma, atstovavimo kriterijai gali būti įtvirtinti įstatyme. Antra, atstovavimo klausimas gali būti reglamentuotas ir ne teisės aktu, t. y. trišaliu (profesinės sąjungos – darbdavių organizacijos – Vyriausybė) generaliniu susitarimu arba dvišaliu susitarimu, kurį sudaro tik socialiniai partneriai. Atstovaujančios profesinės sąjungos statusas galioja tik kolektyviniuose darbo santykiuose. Ypatingas tokios profesinės sąjungos statusas grindžiamas tam tikrais šios profesinės sąjungos bruožais, kurie išskiria ją iš kitų profesinių sąjungų, neturinčių atstovaujančios organizacijos statuso. Tokie bruožai detalizuoti kolektyvinės darbo teisės normose ir teisinėje literatūroje vadinami atstovavimo kriterijais. Atsižvelgiant į skirtingų šalių praktiką paminėtini nominacijos, kiekybiniai, kokybiniai, funkciniai, paskyrimo, ideologiniai ir kiti kriterijai. Tačiau Lietuvoje nereglamentuojamas labiausiai atstovaujančių profesinių sąjungų statusas ir netgi nevartojama tokia teisinė sąvoka, nors yra profesinių sąjungų pliuralizmo reguliavimo apraiškų. O kolektyvinių derybų aukštesniu nei įmonės lygiu atveju Darbo kodekse nėra jokių teisinio profesinių sąjungų pliuralizmo reguliavimo apraiškų. Darbo kodekse netgi nenumatytas profesinių sąjungų pliuralizmas kolektyvinėse derybose aukštesniu nei įmonės lygiu. Akivaizdu, kad tai teisinio reguliavimo trūkumas, dėl kurio neišvengsime kolizinių situacijų, kai atitinkamoje teritorijoje ar šakoje veiks kelios profesinės sąjungos, kurios nesugebės bendradarbiauti tarpusavyje. Todėl į Darbo kodeksą reikėtų įtraukti naują teisinį terminą „atstovaujanti profesinė sąjunga“.

Raktiniai žodžiai


profesinė sąjunga; atstovavimo kriterijai; atstovaujanti profesinė sąjunga; profesinių sąjungų pliuralizmas; teisė į kolektyvines derybas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195