Juridinio asmens valdymo organų pareigos kreditoriams problema

Agnė Tikniūtė

Santrauka


Daugumoje Europos valstybių įmonių teisėje galioja bendra taisyklė, kildinama iš juridinio asmens teisinio subjektiškumo pripažinimo, kad valdymo organų narių atsakomybė yra taikoma tik pačiai bendrovei, o ne tiesiogiai akcininkams ar a forteriori kreditoriams. Ilgą laiką ši taisyklė beveik neturėjo išimčių. Per du pastaruosius dešimtmečius Europos valstybių teisinis reguliavimas keitėsi iš esmės – kreditorių apsaugos nuo valdymo organų narių piktnaudžiavimo apimtis yra labai išplėsta. Juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės kreditoriams klausimas Lietuvoje dar nebuvo svarstytas, todėl šiuo straipsniu siekiama inicijuoti dikusiją dėl teisinio direktoriaus pareigos atsižvelgti į kreditorių interesus įtvirtinimo būtinumo ir šios pareigos turinio. Straipsnyje atskleidžiamos priežastys, kodėl direktoriaus pareigos atsižvelgti į kreditorių interesus pagrindimas susiduria su doktrinos problemomis. Svarbiausia jų – direktoriaus pareigos kreditoriams nesuderinamumas su pareiga akcininkams siekti veiklos pelningumo. Sutartinių santykių esmė yra šalių pareiga prisiimti galimą riziką ir tuo šie santykiai skiriasi nuo grįstų pasitikėjimu (fiduciarinių santykių), todėl preziumuojama, kad bendrovės kreditoriai turėtų apsisaugoti nuo galimos rizikos patys. Tačiau teisinių ir ekonominių kreditorių apsaugos priemonių analizė atskleidžia jų nepakankamumą. Juridinis asmuo įgyvendina savo teises ir pareigas per savo organus, todėl valdymo organų narių fiduciarinės pareigos kreditoriams įtvirtinimas būtų tinkama kreditorių interesų apsaugos priemonė. Ši pareiga įsigaliotų tik tuo atveju, jei bendrovės finansinė padėtis būtų sunki.

Raktiniai žodžiai


direktorių pareiga kreditoriams; kreditorių apsauga; deliktinė atsakomybė

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195