Įrodinėjimo Švedijos civiliniame procese bendrieji šaltiniai, bruožai, principai

Elena Kosaitė-Čypienė

Santrauka


Straipsnyje nagrinėjama įrodymų ir įrodinėjimo instituto Švedijos civiliniame procese raida, aptariami pagrindiniai įrodinėjimo proceso šaltiniai, bruožai bei principai. Švedijos įrodinėjimo proceso nuostatos lyginamos su nuostatomis, įsigaliojusiomis Lietuvoje kartu su naujuoju Civilinio proceso kodeksu, pateikiami glausti teisiniai skirtumų įvertinimai bei pastabos. Švedijos civilinis procesas, kurio pagrindinis bruožas yra jo socialinis pobūdis, buvo vienas iš pavyzdžių rengiant ir vykdant 2003 m. Lietuvos civilinio proceso reformą, kurios vienas iš tikslų kaip tik ir buvo pereiti prie socialinio civilinio proceso teorijos taikymo, todėl jo analizė bei lyginimas su Lietuvos civilinio proceso nuostatomis yra svarbūs teisės mokslui. Svarbiausi Švedijos civilinio proceso įrodinėjimo proceso metu pasireiškiantys principai yra rungimosi, kooperacijos, dispozityvumo, derinamo su aktyvaus teisėjo vaidmens principu, žodinio bylos nagrinėjimo, koncentruotumo bei laisvojo įrodymų vertinimo principai. Labiausiai nuo Lietuvoje įsitvirtinusių civilinio proceso principų skiriasi laisvojo įrodymų vertinimo principas. Švedijoje šiems vertinimams suteikiamos didelės galimybės, o Lietuvoje tai ribojama įrodymų leistinumo taisyklėmis.

Raktiniai žodžiai


Švedijos civilinis procesas; įrodymai ir įrodinėjimas; Švedijos teismo proceso kodeksas; socialinio civilinio proceso teorija; laisvo įrodymų vertinimo principas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195