Tikslinis nužudymas ir jo teisėtumas pagal tarptautinę humanitarinę teisę

Justinas Žilinskas, Wouter Declerck

Santrauka


Tikslinį nužudymą kaip nevienareikšmiai vertintiną kovos su terorizmu metodą naudoja beveik visos valstybės, aktyvios vadinamojo „karo su terorizmu‘ dalyvės. Ypač plačiai jį taiko Izraelis, Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija. Šis metodas naudojamas ir ginkluoto konflikto, ir taikos metu, pasitelkiant ginkluotąsias pajėgas, specialiosios paskirties pajėgas, specialiąsias priemones (pvz., nepilotuojamus orlaivius) Svarbu pabrėžti, kad tiksliniai nužudymai valstybių naudojami kaip specialus politinis – karinis įrankis, kuomet prievarta tikslingai nukreipiama prieš konkretų asmenį (-is), įtariamą terorizmu. Straipsnio autoriai pateikia šią tikslinio nužudymo sąvoką: „tai iš anksto apgalvotas konkretaus asmens (taikinio), įtariamo terorizmu, nužudymas esant tiesioginiam ar netiesioginiam valstybės valdžios pritarimui.‘ Ši sąvoka svarbi tuo, jog ji neapima išankstinio tikslinio nužudymo vertinimo teisėtumo (kaip nutinka tuos pačius veiksmus apibūdinant kitokiomis sąvokomis, pvz., „neteisminė egzekucija‘), bet nurodo elementus, būtinus reiškinio teisinei analizei.

Raktiniai žodžiai


tikslinis nužudymas; tarptautinė humanitarinė teisė; ginkluoto konflikto teisė; terorizmas; kombatantas; civilis

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Altmetrija

Metrics Loading ...

Metrics powered by PLOS ALM

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195