Ginkluoto konflikto samprata tarptautinėje humanitarinėje teisėje ir jos taikymo problemos moderniuose ginkluotuose konfliktuose

Justinas Žilinskas

Santrauka


Šiame straipsnyje nagrinėjama problema, ar šiuo metu tarptautinėje humanitarinėje teisėje esanti ginkluoto konflikto samprata bei jos požymiai atitinka XXI amžiaus ginkluotų konfliktų ir kitų ginkluotos jėgos panaudojimo formų keliamus teisinius iššūkius.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje analizuojama šiuo metu tarptautinė humanitarinėje teisėje (tarptautinėje ginkluoto konflikto teisėje) įsitvirtinusi ginkluoto konflikto samprata, atskleidžiami jos požymiai, ypatingą dėmesį skiriant konflikto subjekto arba konflikto šalies požymiui bei konflikto intensyvumo (organizuotumo) požymiams. Taip pat pateikiama šių požymių interpretacija, atsižvelgiant į ginkluoto konflikto rūšį pagal teisės aktus, tarptautinių teismų jurisprudenciją bei doktrinos atstovų nuomonę. Daroma išvada, kad, nežiūrint bandymų bei norų ginkluoto konflikto sampratoje akcentuoti objektyvius požymius, vėliau valstybės juos aiškina ir taiko subjektyviai, dominuojant valstybės valiai.
Antrojoje šio straipsnio dalyje nagrinėjama keletas XXI amžiaus konfliktų, būtent ir iškėlusių probleminius šiuo metu įtvirtintos ginkluoto konflikto sampratos klausimus. Konkrečiai analizuojamas 2006 m. Izraelio ir Hezbollah konfliktas, taip pat JAV ir Al-Qaeda konfliktas bei su tuo susijusios 2001 m. Afganistano ir 2003 m. Irako kampanijos. Šios analizės metu prieinama prie išvadų, jog esamas ginkluoto konflikto reguliavimas palieka itin daug neaiškumų vertinant konfliktus tarp valstybių ir nevalstybinių subjektų. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą jų iš esmės negalima kvalifikuoti kaip tarptautinių ginkluotų konfliktų, nors jie apima ne vienos valstybės teritoriją, ir tai silpnina konflikto aukų humanitarinę apsaugą. Nagrinėjant JAV ir Al-Qaeda konfliktą iškyla bendrojo 1949 m. Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos 3 straipsnio aiškinimo ir taikymo problemos, ypač dėl normos, kad šis straipsnis reguliuoja konfliktus kylančius vienos Aukštosios susitariančios šalies teritorijoje. Atkreipiamas dėmesys, kad per daug platus šios nuostatos interpretavimas gali kelti grėsmę žmogaus teisių apsaugai. Taip pat akcentuojama, kad vis aktyvėjantis nevalstybinių subjektų dalyvavimas ginkluotuose konfliktuose yra nepakankamai reguliuojamas tarptautinės humanitarinės teisės normomis.
Straipsnis baigiamas motyvuotomis išvadomis.

Raktiniai žodžiai


Tarptautinė humanitarinė teisė; ginkluotas konfliktas; tarptautinis ginkluotas konfliktas; netarptautinis ginkluotas konfliktas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195