Lichtenšteino Kunigaikštystės konstitucinė santvarka

Milda Vainiutė

Santrauka


Straipsnyje aptariama Lichtenšteino Kunigaikštystės – paskutinės vokiškai kalbančios monarchijos – 1921 m. oktrojavimo būdu priimta ir šiuo metu šalyje galiojanti pagal keitimo procedūros sudėtingumą ,,griežta“ Konstitucija, kuri apibūdinama kaip kompromiso tarp kunigaikščio ir tautos galių paieškos rezultatas, kaip vadinamosios dualizmo koncepcijos pavyzdys, kuriai būdinga aktyvios monarchijos, stiprios politinėmis jėgomis, o kartu ir tiesioginės demokratijos, pasireiškiančios tautos iniciatyvų ir referendumų forma, įtvirtinimas. Daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiems pagrindiniame įstatyme įtvirtintiems institutams – žmogaus teisėms ir laisvėms, kunigaikščiui, landtagui, vyriausybei, teismams, jų įgaliojimams bei šių valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų tarpusavio santykiams. Straipsnyje apžvelgiami ir esminiai konstitucinio reguliavimo pokyčiai 2003 m. priėmus Konstitucijos pakeitimus ir papildymus.

Raktiniai žodžiai


Lichtenšteino Kunigaikštystė; konstitucija; kunigaikštis; tauta; landtagas; vyriausybė; bendruomenė

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195