plugins.themes.bootstrap3.article.main66058b5dc49f0

Egidijus Jarašiūnas

Santrauka

Šiandien tokių teisinių kategorijų kaip „teisingumas“, „teisminė valdžia“, „teismas“ sampratos pirminis šaltinis – Konstitucija kaip aukščiausioji teisė. Tą lemė aktyvi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veikla užtikrinant Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje. Būtent konstitucinė justicija leidžia į konstitucinę teisę žvelgti kaip į teisės akto, vadinamo Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir konstitucinės jurisprudencijos, kurioje atskleidžiamas konstitucinių nuostatų turinys ir prasmė, vieną neatskiriamą visumą. Nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylas Konstitucinis Teismas savo aktuose aiškina konstituciją, atskleidžia jos principų ir normų turinį, t. y. kurią oficialą konstitucinę doktriną. Oficiali konstitucinių nuostatų samprata įpareigoja visus – tiek teisę kuriančias, tiek ja taikančias institucijas bei pareigūnus, taip pat teismus.
Viena tokių konstitucinėje jurisprudencijoje atskleistų kategorijų paties Konstitucinio Teismo kaip savarankiško ir nepriklausomo teismo, vykdančio teisminę konstitucinę kontrolę, samprata. Kol kas net teisininkų teisinėje sąmonėje kartkarčiais kyla dilema: Konstitucijoje ar įstatymuose ieškoti „teismo“ sampratos? Kas yra Konstitucinis Teismas ir ką reiškia jo sprendimai? Neretai tokių dilemų kėlimas išduoda nepasitikėjimą nauja teisine tikrove, norą sugrįžti į ankstesnį teisinių reiškinių sampratos lygį.
Todėl Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarimas yra reikšmingas daugeliu požiūrių. Ir pirmiausia kaip patvirtinimas, kad Lietuvos, kaip valstybiškai organizuotos gyvenimo pagrindai įtvirtinti Konstitucijoje. Valdžių padalijimo principas, teismai, kaip viena valstybės valdžios institucijų rūšis, teisingumo vykdymo funkcija Konstitucinio Teismo argumentacijos pamatas. Teismų ir teisėjų nepriklausomumas, teisminės valdžios formavimas ne politiniu, bet profesiniu pagrindu – dar viena argumentacijai svarbi grandis. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją vykdantys teisingumą teismai priskirtini dviem ir daugiau teismų sistemų. Dabar pagal Konstituciją ir įstatymus yra trys teismų sistemos: a) Konstitucinis Teismas; b) bendrosios kompetencijos teismų sistema; c) administraciniai teismai.
Konstitucijoje yra nustatyta Konstitucinio teismo įgaliojimų vykdymo pagrindai ir garantijos, įtvirtintas teisėjų statusas ir kita. Pagal konstituciją Konstitucinis teismas – savarankiškas ir nepriklausomas teismas, vykdantis konstitucinį teisingumą. Jis garantuoja konstitucijos viršenybę teisės sistemoje. Konstitucija - vientisas aktas. Tai suponuoja reikalavimus jos aiškinimui.
Konstitucinis teismas – jam skirtas atskiras skyrius Konstitucijoje – teismas, turintis ypatingą statusą ir esantis teisminės valdžios sistemoje. Konstitucinio Teismo tiesioginis įvardijimas konstitucinio akto tekste kaip Teismo rodo konstitucijos kūrėjų požiūrį sukurti teisminę instituciją įstatymų ir kitų aktų konstitucingumui kontroliuoti. Konstitucinio Teismo sudarymas iš teisininkų profesionalų, kaip ir kitų teisminės valdžios institucijų, rodo, kad jis formuojamas ne politiniu, bet grynai profesiniu pagrindu. Konstitucinio Teismo veiklos principai ir garantijos (Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų nepriklausomumas, nešališkumas, teisėjo priesaika, asmens neliečiamybė, teisėjų veiklos apribojimai, įgaliojimų apsauga, konstitucinė teisena, visiems privalomi sprendimai ir kt. Svarbiausioji šio teismo funkcija – konstitucinė teisminė kontrolė.
Konstitucinio Teismo įvardijimas kaip savarankiško ir nepriklausomo teismo, kuris vykdo konstitucinę teisminę kontrolę, suponuoja ir šios institucijos veiksmų vertinimą pagal teisminei valdžios institucijai taikomus kriterijus. Tik vėl būtina nepamiršti vieno dalyko – tokie vertinimo kriterijai įtvirtinti pačioje Konstitucijoje, bet ne įstatymuose ar kituose ordinarinės teisės aktuose. Konstitucinis vertinimo aspektas visados yra pats svarbiausias.

plugins.themes.bootstrap3.article.details66058b5dc8bf3

Skyrius
Mokslo straipsnis