Mykolo Romerio politinė mintis – bandymas spręsti lenkų ir lietuvių tautinį konfliktą
plugins.themes.bootstrap3.article.main6628661eaf8f9
Santrauka
1569 m. Liublino unija paskelbė „laisvųjų su laisvais ir lygiųjų su lygiais“ sąjungą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės unija vadinosi Abiejų Tautų Respublika. Istorikai šią uniją vadino realia, nes buvo bendras valdovas, vienas seimas ir bendra užsienio politika. Žečpospolitos padalijimo metu prasidėjo aštrus lenkų ir lietuvių ginčas dėl galimybių abiem tautoms atgauti valstybingumą. Lenkija siekė buvusios padėties. Lietuva atsiribojo nuo bendrų su lenkais tautinių siekių, prasidėjo tautinis atgimimas. Lietuvių tautinio atgimimo nesuprato lenkų visuomenė, nors negalima teigti, kad lenkai visiškai jam nepritarė.
Prasidėjus lenkų ir lietuvių konfliktui atsirado asmenų, ginančių lietuvių tautinį judėjimą. Vienas iš jų – Mykolas Romeris (1880–1945).
Autorė supažindina su Mykolo Romerio politiniais idealais, asmenybės bruožais ir pažiūromis. Jis buvo XX amžiaus pradžios politinės ir socialinės ideologijos, pabrėžiantčios kiekvienos tautos vaidmenį ir svarbą kitų socialinių grupių kontekste, lietuvių tautinės savimonės augimo, nacionalinio atgimimo šalininkas.
Vienas iš svarbiausių jo veikalų yra „Litwa. Studyum o odrodzeniu narodu litewskiego” (Lietuva. Studijos apie lietuvių tautos atgimimą). Šiame veikale jis ir aprašė lietuvių tautinį atgimimą, kad lenkai dar nelaiko lietuvių lygia tauta su suomiais, čekais ir kitomis tautomis, nes mano, kad jie politiškai priklausomi nuo lenkų tautos, ir pripažįsta tik jų teisę į savarankišką kultūrinę raidą. Todėl patys lietuviai turi reikalauti sau teisių sukurti politinę ir nacionalinę valstybę.
Pirmojo pasaulinio karo metu Mykolas Romeris buvo Juzefo Pilsudskio atstovas ir patarėjas lietuvių reikalams. Santykius su J. Pilsudskiu nutraukė Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1919–1920 metais. Protestavo prieš Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos. Nepriėmė J. Pilsudskio siūlymo eiti Vidurio Lietuvos, priklausomos nuo Lenkijos, premjero pareigas. Savo protestą parodė persikeldamas gyventi į Kauną ir sulietuvindamas savo pavardę.
Iki pat mirties buvo lenkų ir lietuvių gerų santykių šalininkas.
Straipsnyje pristatoma Mykolo Romerio lietuvių tautinio atgimimo koncepcija ir jo požiūris į lietuvių tautinį klausimą.
Prasidėjus lenkų ir lietuvių konfliktui atsirado asmenų, ginančių lietuvių tautinį judėjimą. Vienas iš jų – Mykolas Romeris (1880–1945).
Autorė supažindina su Mykolo Romerio politiniais idealais, asmenybės bruožais ir pažiūromis. Jis buvo XX amžiaus pradžios politinės ir socialinės ideologijos, pabrėžiantčios kiekvienos tautos vaidmenį ir svarbą kitų socialinių grupių kontekste, lietuvių tautinės savimonės augimo, nacionalinio atgimimo šalininkas.
Vienas iš svarbiausių jo veikalų yra „Litwa. Studyum o odrodzeniu narodu litewskiego” (Lietuva. Studijos apie lietuvių tautos atgimimą). Šiame veikale jis ir aprašė lietuvių tautinį atgimimą, kad lenkai dar nelaiko lietuvių lygia tauta su suomiais, čekais ir kitomis tautomis, nes mano, kad jie politiškai priklausomi nuo lenkų tautos, ir pripažįsta tik jų teisę į savarankišką kultūrinę raidą. Todėl patys lietuviai turi reikalauti sau teisių sukurti politinę ir nacionalinę valstybę.
Pirmojo pasaulinio karo metu Mykolas Romeris buvo Juzefo Pilsudskio atstovas ir patarėjas lietuvių reikalams. Santykius su J. Pilsudskiu nutraukė Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1919–1920 metais. Protestavo prieš Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos. Nepriėmė J. Pilsudskio siūlymo eiti Vidurio Lietuvos, priklausomos nuo Lenkijos, premjero pareigas. Savo protestą parodė persikeldamas gyventi į Kauną ir sulietuvindamas savo pavardę.
Iki pat mirties buvo lenkų ir lietuvių gerų santykių šalininkas.
Straipsnyje pristatoma Mykolo Romerio lietuvių tautinio atgimimo koncepcija ir jo požiūris į lietuvių tautinį klausimą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6628661eb332a
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
