plugins.themes.bootstrap3.article.main660536988f385

Egidijus Krivka

Santrauka

Civilinio proceso teisės teorijoje grupės ieškinio institutas laikomas dviejų procesinių institutų: procesinio bendrininkavimo ir procesinio atstovavimo, savotiška sinteze, tačiau jo negalima tapatinti su procesinio bendrininkavimo institutu. Grupės ieškinio institutas pasižymi originalumu, nes apima procesinio bendrininkavimo be visų bendrininkų įtraukimo į procesą ir procesinio atstovavimo neturint formalių įgaliojimų institutus, todėl procesinio bendrininkavimo ir procesinio atstovavimo institutų santykio su grupės ieškinio institutu moksliniai teisiniai tyrimai padeda geriau pažinti grupės ieškinio instituto ypatybes. Jei dėl didelio asmenų skaičiaus išsenka procesinio bendrininkavimo galimybės, tai šios problemos sprendimas – grupės ieškinys. Grupės ieškinio procese teisminė gynyba tampa prieinama visiems suinteresuotiems asmenims ir tai nepriklauso nuo jų materialinių ir kitokių galimybių, nuo organizacinių ir asmeninių savybių.
Esant procesiniam bendrininkavimui kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu, turi teisę savarankiškai vesti savo bylą, į teismo posėdį turi būti kviečiami visi bendrininkai, bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų. Jei bendrininkų grupė nedidelė, tai procesinis bendrininkavimas būna veiksmingas. Kuo daugiau bendrininkų, tuo procesinis bendrininkavimas yra mažiau veiksmingas, o peržengus tam tikrą jų skaičiaus ribą procesinis bendrininkavimas tampa beveik neįmanomas. Kai dėl didelio asmenų skaičiaus procesinis bendrininkavimas yra neįmanomas, civilinio proceso teisės teorija ir praktika siūlo taikyti grupės ieškinio institutą, kuris įveikia procesinio bendrininkavimo instituto trūkumus ir išsaugo šio instituto pranašumus.
Autorius mano, kad grupės ieškinio procesą reglamentuojančių normų įteisinimas Lietuvoje nesukeltų jokių esminių problemų ir nepageidaujamų padarinių, nes Lietuvos teisės sistemoje jau veikia procesinio bendrininkavimo ir procesinio atstovavimo institutai. Grupės ieškinio proceso šalis yra grupė kaip vientisa ir nedaloma visuma. Tokio proceso metu nedalyvaujančių grupės narių vardu veikia grupei atstovaujantis ieškovas arba atstovaujantis atsakovas. Grupės atstovo įgaliojimai atstovauti grupei ir nedalyvaujantiems jos nariams grupės ieškinio proceso metu nėra kaip nors specialiai įforminti, nes grupės atstovo teisės ir pareigos yra įtvirtintos grupės ieškinio instituto teisės normomis. Lietuvoje sektinas pavyzdys galėtų būti šiame straipsnyje analizuotas klasikinio grupės ieškinio instituto modelis ir jame įteisintos būtinosios ir pakankamos grupės ieškinio pateikimo ir priėmimo teisme sąlygos.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6605369893822

Skyrius
Mokslo straipsnis