Mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbo pobūdžio probleminiai aspektai

Justinas Usonis

Santrauka


Straipsnyje analizuojama su teisinių garantijų taikymu darbo teisėje bei kompensacijų mokėjimu susijusi aktuali problema – mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbo pobūdžio nustatymas. Autorius diskutuoja, kaip reikėtų vertinti kelių transporto darbuotojo darbą – laikyti jį komandiruote ar darbu, atliekamu kelionėje? Kritikuojama nuomonė, jog mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbas atliekamas nuolat esant komandiruotėje, nurodoma, kad norminiai teisės aktai numato ir kitokį šių darbuotojų darbo pobūdį. Komandiruotė yra laikino pobūdžio darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos specialiam pavedimui atlikti, todėl dažniausiai tolimųjų reisų kelių transporto vairuotojo darbas turi būti laikomas darbu, dirbamu kelyje. Kai mobilusis darbuotojas atitinka požymius, nurodytus direktyvoje Nr. 96/71/EB „Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje“, jo darbas gali būti laikomas komandiruote. Analizuojant kelių transporto įmonėje atliekamo darbo pobūdį pateikiama išvada, jog mobiliųjų darbuotojų darbas gali būti dirbamas ir kelionėje, ir komandiruotėje, ir įmonėje. Tai priklauso nuo darbo sąlygų, atitinkamai atsižvelgiant į darbo pobūdį bei norminių teisės aktų nuostatas diferencijuojamas šių darbuotojų darbo užmokestis.
Autorius kritikuoja imperatyvų komandiruotės dienpinigių bei kitų kompensacinių išmokų konkretaus dydžio nustatymą poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuose, atkreipdamas dėmesį į tai, jog reikia atskirti mokesčių teisės ir darbo teisės (kompensacinių išmokų darbuotojams dydžio nustatymo) normas.

Raktiniai žodžiai


darbo teisė; darbo užmokesčio reglamentavimas; garantijos ir kompensacijos darbo teisėje; kelių transporto darbuotojų darbo sąlygų teisinis reguliavimas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195