Trečiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą arba atėmus gyvybę

Solveiga Cirtautienė

Santrauka


Straipsnyje analizuojamos trečiųjų asmenų, susijusių su nukentėjusiuoju artimais šeimos santykiais, teisės į neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atvejais teisinio reguliavimo ir teisminės problemos Lietuvoje. Autorės nuomone, Konstitucijos saugomos vertybės – gyvybė, sveikata ir šeima, taip pat Europoje vyraujančios deliktų teisės vienodinimo tendencijos nebepateisina šios srities teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos vangumo bei prieštaringumo Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą pripažinimas susijęs su civilinės atsakomybės išplėtimu, lemiančiu būtinybę tinkamai užtikrinti teisėtų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, tiek teisiškai reguliuojant trečiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, tiek teisminėje praktikoje būtinas teisinis apibrėžtumas. Autorė, analizuodama trečiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą plėtimosi tendencijas Europos šalyse vienodinant Europos deliktų teisę, šiuo straipsniu siekia pagrįsti, kad trečiųjų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo susijusi su padidėjusiu šiuolaikinės visuomenės poreikiu pripažinti ne tik tiesiogiai nukentėjusio asmens, bet ir jo artimųjų patirtus neigiamus emocinius išgyvenimus nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju teisės saugomais interesais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų teise reikalauti neturtinės žalos atlyginimo neišvengiamai išplečiama civilinės atsakomybės apimtis, satisfakcijos arba socialinio teisingumo atkūrimo tikslas atlyginant neturtinę žalą tokiu atveju yra prioritetinis, pagrindžiantis ir leidžiantis apibrėžti trečiųjų asmenų teisės įgyvendinimo ribas lemiančius veiksnius (aiškų civilinės atsakomybės sąlygų identifikavimą, apibrėžtą sąrašą asmenų, turinčių teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, taip pat teisės pažeidimo pobūdį) tam, kad nekontroliuojama trečiųjų asmenų teisė reikšti ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo netaptų piktnaudžiavimu šia teise ir nepagrįsta bei nepakeliama našta žalą padariusiam asmeniui ir jo artimiesiems. Autorė šiuo straipsniu taip pat siekia pagrįsti, kad šiandieninio teisinio reguliavimo sąlygomis itin liberali ir plati Europos deliktų teisės principuose įtvirtinta teisė asmenims, susijusiems su nukentėjusiuoju šeimos santykiais, reikalauti neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju kol kas negali būti pateisinama CK įtvirtinta deliktinės atsakomybės teisinio reguliavimo specifika Lietuvoje bei socialine ir ekonomine šalies padėtimi. Autorės nuomone, trečiųjų asmenų teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo galima pateisinti remiantis CK 6.283 straipsniu, jei sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę sukelti dvasiniai išgyvenimai išsivysto į psichinę ligą ar kitaip pakenkia sveikatai ir tokius asmens neigiamus išgyvenimus galima laikyti sveikatos sužalojimu pagal CK 6.283 straipsnį. Be to, įvertinus neturtinės žalos atlyginimo tretiesiems asmenims tikslus, neturtinės žalos atlyginimas sunkaus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju turėtų būti pateisinamas tretiesiems asmenims, susijusiems su nukentėjusiuoju artimais šeimos santykiais, už jų patirtus itin didelius dvasinius išgyvenimus, neatsižvelgiant į tai, kad žala jų sveikatai pagal CK 6.283 straipsnį nepadaryta, jei nukentėjusiojo sveikata sužalojama ar gyvybė atimama tyčia ar dėl didelio neatsargumo.

Raktiniai žodžiai


tretieji asmenys; susiję su nukentėjusiuoju artimais šeimos santykiais; emocinis sukrėtimas; deliktų teisės unifikavimas; neturtinė žala; satisfakcija

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195