Baudžiamojo proceso atnaujinimas: samprata ir pagrindinės rūšys

Irma Randakevičienė

Santrauka


Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos moksle dar netirta tema. Negalima teigti, kad baudžiamojo proceso atnaujinimas yra pati aktualiausia nagrinėjimo sritis nūdienos mokslininkams, tačiau ir ši teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės forma turi būti teoriškai pagrįsta. Baudžiamojo proceso atnaujinimas teismų sprendimų kontrolės formų sistemoje veikia kaip paskutinė galimybė atkurti baudžiamojoje byloje teisingumą. Tikrinamas ir teismo sprendimo pagrįstumas, ir jo teisėtumas, tikrinami įsiteisėję galutiniai sprendimai. Teismų praktikoje baudžiamosios bylos nėra atnaujinamos labai dažnai. Tai nėra blogai – baudžiamasis procesas turi būti stabilus. Baudžiamojo proceso atnaujinimas yra išimtinė galimybė, nors pažymėtina, kad dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo Lietuvoje per metus peržiūrima daugiau kaip šimtas teismų sprendimų.
Straipsnyje teigiama, kad baudžiamojo proceso atnaujinimas yra išimtinė baudžiamojo proceso stadija, taip išsklaidant visus neaiškumus dėl šio instituto vietos procese. Suformuluojami baudžiamojo proceso atnaujinimo požymiai, iš naujo išskiriamos baudžiamojo proceso atnaujinimo rūšys atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindus bei procedūras, egzistuojančias įvairių valstybių baudžiamuosiuose procesuose. Baudžiamojo proceso atnaujinimo rūšys, be skirstymo pagal pagrindus į in favorem ir in defavorem, iki šiol nė vienoje valstybėje nebuvo išskirtos.
Pastaraisiais metais daug dėmesio baudžiamojo proceso atnaujinimo institutas susilaukė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, todėl straipsnyje remiamasi minėto teismo teiginiais.

Raktiniai žodžiai


baudžiamojo proceso atnaujinimas; baudžiamosios bylos atnaujinimas; baudžiamojo proceso atnaujinimo institutas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195