Jurisprudencinė konstitucija

Egidijus Jarašiūnas

Santrauka


Nuolat taikomos konstitucijos virtimas jurisprudencine – dėsningas dalykas. Tokią konstituciją reikėtų nagrinėti kaip neatskiriamą dviejų konstitucinės norminės tikrovės elementų: aukščiausiosios galios akto, vadinamo konstitucija, ir konstitucinės jurisprudencijos, kurioje šis aktas aiškinamas ir plėtojamas, jungtį. Konstitucinės justicijos institucijų aktuose suformuluota oficiali konstitucinė doktrina saisto tiek teisę kuriančius, tiek teisę taikančius subjektus. Valstybės gyvenime konstituciniai principai ir normos turi būti suprantami ir taikomi tik taip, kaip juos yra išaiškinusi konstitucinės justicijos institucija. „Jurisprudencinės konstitucijos“ sąvoka vartojama apibūdinti konstitucinėje jurisprudencijoje atskleistą ir išplėtotą konstitucinių normų ir principų sistemą. Tokios sistemos suformavimas reiškia, kad konstitucinės justicijos institucija gali funkcionuoti stabiliai. Autorius straipsnyje bando atsakyti į du klausimus: kuo remiantis galima teigti, kad šalyje jau yra susiformavusi jurisprudencinė konstitucija? Ar galima kalbėti apie jurisprudencinę konstituciją Lietuvoje? Jurisprudencinės konstitucijos susiformavimą patvirtina kokybiniai ir kiekybiniai konstitucijos jurisprudencinės dalies parametrai. Konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluota pačios konstitucijos ir jos interpretacijos samprata, išaiškinta konstitucinės justicijos institucijos misija, konstitucijos nuostatų virtimas aiškių, sukonkretintų tikrinimo taisyklių tinklu, ne kartą oficialiai išaiškintų normų ir principų taikymas, tolesnės konstitucinės interpretacijos susaistymas suformuluotais interpretavimo pagrindais, išryškėjusi konstitucinių vertybių sistema parodo konstitucinės jurisprudencijos kokybę. Kiekybiniai tokios konstitucijos parametrai: didžioji dalis konstitucijos nuostatų jau yra išaiškintos, dažnai ta pati norma ar principas interpretuoti ne kartą, atskleisti įvairūs konstitucinio reguliavimo aspektai ir elementai. Taigi jurisprudencinė konstitucija reiškia, kad šalyje yra suformuota aiški ir išplėtota ordinarinės teisės tikrinimo sistema.
Tokios sistemos suformavimas parodo, kaip konstituciniam teismui sekasi vykdyti jam patikėtą konstitucinės interpretacijos misiją. Autorius analizuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos įvairius aspektus, kurie leidžia daryti išvadą apie jurisprudencinės konstitucijos, t. y. išplėtotos konstitucinio tikrinimo sistemos, suformavimą Lietuvoje.

Raktiniai žodžiai


konstitucija; konstitucinis teismas; konstitucinė interpretacija; oficiali konstitucinė doktrina; konstitucinė jurisprudencija

Pilnas tekstas:

PDF

Altmetrija

Metrics Loading ...

Metrics powered by PLOS ALM

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195