Moterų teisių raida Lietuvoje: konstitucinis pripažinimas, politinio lygiateisiškumo siekis

Toma Birmontienė

Santrauka


Moterų lygiateisiškumas Lietuvoje yra svarbus teisės, istorijos, politologijos, sociologijos ir kitų mokslų klausimas, kuris visų šių mokslų tiriamas skirtingais aspektais, tačiau turi nemažai sąlyčio taškų. Šio straipsnio tikslas – pažvelgti į moterų lygiateisiškumo įtvirtinimo raidą politikoje teisės požiūriu. Straipsnyje stengiamasi atskleisti ir kai kuriuos svarbius istorinius faktus, kurie lėmė vienos esminių moterų politinių teisių, rinkimų teisių, pripažinimą ir konstitucinį įtvirtinimą. Autorė straipsnyje bando naujai pažvelgti į kai kuriuos Lietuvos istorijos faktus ir teigia, kad rinkimų teisės moterims Lietuvoje buvo pripažintos anksčiau nei daugelyje Europos valstybių. Tai sietina su 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimais. Aiškinant tokios teisės pripažinimą, jau 1905 m. atkreiptas dėmesys į tai, kad moterų politinių teisių pripažinimo siekis sutapo su bendromis pastangomis XX a. pradžioje atkurti valstybingumą ir vertintinos kaip integrali demokratinės valstybės kūrimo proceso dalis. Straipsnyje nagrinėjami įvairūs rinkimų teisės konstituciniai ir teisiniai aspektai, pirmųjų moterų parlamentarių veikla siūlant 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos straipsnių bei įstatymų projektus. Nors straipsnio pagrindinis akcentas – rinkimų teisės moterims pripažinimas ir šios teisės įgyvendinimas XX a. pradžioje, autorės nuomone, analizuojant moterų teisių raidą teisiniu aspektu būtina atkreipti dėmesį į išskirtinę Lietuvos Statutų reikšmę moterų teisių raidai. Straipsnyje trumpai apžvelgtos ir kai kurios šiuolaikinės moterų teisių raidos tendencijos.

Raktiniai žodžiai


moterų teisės; istorinė raida; lygiateisiškumo principas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195