Lygiateisiškumo principą užtikrinančių institucijų teisinio statuso problemos

Edita Žiobienė

Santrauka


Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka [1].
Ir Jungtinių Tautų Paryžiaus principai, ir ES Tarybos direktyva, įgyvendinanti vienodų sąlygų taikymo principą asmenims nepaisant jų rasės arba etninės priklausomybės, nustato valstybėms tam tikras gaires, kaip jų įstatymų leidėjai turėtų įtvirtinti lygiateisiškumo principą užtikrinančių institucijų statusą, jų atskaitomybę, mandatą ir priimamų sprendimų galias, institucijos nepriklausomumą, jos veiklos efektyvumą.
Straipsnyje nagrinėjamos lygiateisiškumo principą užtikrinančių institucijų teisinio statuso problemos, lyginamuoju metodu analizuojami Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus institucijos ir kitų ES valstybių narių lygiateisiškumo principą užtikrinančių institucijų steigimo bei veiklos pranašumai ir trūkumai.

Raktiniai žodžiai


lygiateisiškumo principas; nepriklausoma institucija; mandatas; sprendimų galia; kvaziteisminės funkcijos; veiklos efektyvumas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195