Pažinimo proceso ir tiesos nustatymo baudžiamajame procese probleminiai aspektai

Ugnė Arlauskaitė-Rinkevičienė

Santrauka


Kadangi galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse buvo iš esmės naujai suformuluotos svarbios baudžiamajam procesui ir baudžiamųjų bylų tyrimui bei jų nagrinėjimui įrodymų ir įrodinėjimo proceso sampratos, straipsnyje apibrėžiamos bendrosios įrodymų teisės sampratos: tai – pažinimo procesas ir tiesa baudžiamajame procese, be kurių negalimas išsamus įrodymų sąvokos suformulavimas. Straipsnyje nagrinėjami kai kurie filosofiniai įrodinėjimo proceso ir tiesos, kaip šio proceso tikslo, turinio aspektai. Tema atskleidžiama nagrinėjant įrodinėjimo proceso turinio ir pažintinės veiklos (filosofiniu požiūriu) ryšius. Taip pat mėginama atskleisti vienos iš filosofinių kategorijų – tiesos – turinį baudžiamajame procese lyginant įvairias tiesų formas. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitusi įrodymų teorijos teisinė reglamentacija sukėlė diskusijų dėl viso baudžiamojo proceso, straipsnyje kritiškai vertinama įrodinėjimo proceso teisinė reglamentacija ir jos atitikimas mokslinei įrodymų teorijos ir įrodinėjimo proceso koncepcijai, kuri galioja pastaruoju metu.

Raktiniai žodžiai


pažinimo procesas; pažinimo teorija; įrodinėjimo procesas; įrodymų teorija; tiesa

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195