Kai kurie priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesiniai aspektai

Jolanta Zajančkauskienė

Santrauka


Straipsnio pirmoje dalyje išskiriamas esminis priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso skiriamasis bruožas – asmens, kurio atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, procesinė padėtis. Teisinėje literatūroje šiuo klausimu nuomonės gana įvairios. Autorės nuomone, asmenų, kurių atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, procesinės padėties problema turėtų būti sprendžiama atsižvelgus į teisės teorijos nuostatas, atribojančias teisės subjektą nuo teisinio santykio subjekto. Jei asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, yra neveiksnus (baudžiamąja procesine prasme), jis gali tapti tik tokių baudžiamojo proceso santykių (tarpininkaujant gynėjui, atstovams pagal įstatymą), kuriuose nereikalingas tiesioginis paties asmens dalyvavimas, subjektu. Tokio asmens procesinės teisės savo turiniu gali atitikti įtariamojo, kaltinamojo teises, bet tai – būtent pastarojo asmens teisės. Šią nuostatą siūloma įtvirtinti įstatymiškai.
Antroje straipsnio dalyje analizuojami kai kurie priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pratęsimo, rūšies pakeitimo arba panaikinimo tvarkos aspektai. Teismo praktika suformavo nuostatas, kuriomis remiantis nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, parenkama priverčiamosios medicinos priemonės rūšis. Tai iliustruojama konkrečiais pavyzdžiais.
Pabrėžiama viena iš priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo sąlygų – padarytos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos pavojingumas. Straipsnyje grindžiama nuostata, kad ši sąlyga turėtų būti traktuojama kaip sutrikusios psichikos asmens keliamą realią grėsmę padaryti esminę žalą sau ar aplinkiniams rodantis faktas ir privalo būti vertinama kitų aplinkybių, rodančių asmens keliamą pavojų, kontekste. Atskirai vertinamas nusikalstamos veikos pavojingumas negali turėti įtakos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimui, priešingu atveju pati priemonė taptų bausme.
Analizuojant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ir panaikinimo tvarką, išryškinami tiek teigiami, tiek neigiami asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, teisinės gynybos užtikrinimo aspektai. Siūloma baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti nuostatą, užtikrinančią asmens teisę į būtinąjį gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Raktiniai žodžiai


baudžiamasis procesas; asmuo; kurio atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas; priverčiamosios medicinos priemonės; priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas; pratęsimas; rūšies pakeitimas; panaikinimas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195