Seimas – Tautos atstovybė (konstituciniai pagrindai)

Vytautas Sinkevičius

Santrauka


Straipsnyje atskleidžiama Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė samprata, pateikiamos nuostatos, kuriomis grindžiama Konstitucijoje įtvirtinta Tautos atstovybės koncepcija. Analizuojamas Lietuvos Respublikos Seimo tęstinumas, aptariama sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1990 m.) funkcionavusių vadinamųjų „Lietuvos TSR Aukščiausiųjų Tarybų“ prigimtis, pagrindžiama, kodėl jos nėra ir negali būti laikomos Lietuvos valstybės parlamentais. Tyrinėjama Seimo nario priesaikos konstitucinė reikšmė, Seimo nario laisvo mandato konstitucinė samprata; atskleidžiamos konstitucinės nuostatos, kuriomis remdamasis Seimas gali ir turi nustatyti savo struktūrą ir darbo tvarką. Nagrinėjami iš Konstitucijos kylantys Konstitucinio Teismo įgaliojimai paneigti Seimo – Tautos atstovybės – valią, kuri atsispindi Seimo išleistuose įstatymuose, kituose teisės aktuose.

Raktiniai žodžiai


Seimas; Tautos atstovybė; Konstitucija; Seimų tęstinumas; Seimo nario priesaika; suverenitetas; Seimo struktūra

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195