Teisės aiškinimo probleminiai aspektai

Ernestas Spruogis

Santrauka


Straipsnyje pabrėžiama, kad „grynojo“ teisės aiškinimo, kurį doktriniškai pagrindė H. Kelsenas, kai teismai teisės aiškinimo procese naudoja tik teisines priemones, iš esmės būti negali. Teisės reiškinys priklauso nuo faktų – ir vertybinių, ir deskriptyvių, todėl teismai, konstruktyviai aiškindami teisę, turi tirti ir faktines bylos aplinkybes.
Straipsnyje pabrėžiama, kad kiekvienas socialinis, deskriptyvus, nenorminis faktas yra vertybinis ta prasme, kad jį galima vertinti per blogio ir gėrio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sąvokas; dar daugiau, tie socialiniai faktai, jei jie priimami teismo kaip visuomenės normalaus gyvenimo dalis, visada yra nulemti vertybinių faktų arba visuomenės vyraujančios kultūros ir sąmonės. Lietuvos Konstitucinis Teismas, nors ir yra „normų teismas“, taip pat tiria faktines aplinkybes. Tai jis daro visada, kai tiria teisės aktų leidybos procedūrų teisėtumą.

Raktiniai žodžiai


teisės aiškinimas; teisės struktūra (sistema); teisės šaltiniai; Konstitucija; Konstitucinis Teismas

Pilnas tekstas:

PDF

Altmetrija

Metrics Loading ...

Metrics powered by PLOS ALM

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195